Prieš porą metų teko O.Children girdėti vienoje iš Londono Royal Albert nišinėje salėje, kur garso kokybė buvo tokia tragiška, jog nebūtų padėję net jeigu scenoje būtų marširavę U2 ar 70-ųjų sudėties Pink Floyd. Tačiau ir po to ir juo labiau dabar, pasirodžius antrajam O.Children albumui „Apnea”, noras išgirsti juos didelėje scenoje su normaliu įgarsinimu nedingo. Netgi sustiprėjo, nes „Apnea” niekuo nenusileidžia debiutui ir pateikia dar kuokštą dainų, kurias norisi išrėkti kartu su minia. Tiesa pirmasis prieš kelis mėnesius pasirodęs naujo albumo singlas „PT Cruiser” nuvylė ir išgąsdino, tačiau tai pasirodo buvo ne pats geriausias labai gero albumo šmotas.

„Apnea’joje” vėl liejasi šiurpinantis juodaodžio Tobi’o baritonas, sklando gūdoka gotiška nuotaika, raižo tos pačios neskubrios 80-ųjų postpankinės gitaros – vienžo viskas savo vietose, tik praslinkus porai metų vyrukai tapo mažiau pop, daugiau rock, muzikinis fonas pilnesnis, daugiasluoksniškesnis, nors tuo pačiu su pridėtąja energija kai kuriose kompozicijose atsirado ir nelabai reikalingas lyrinis šviesumas („Oceanside”, „Yours For You”, „H8 City”).

httpv://youtu.be/csig2p0M3eg

Holy Wood

Džiugina vis didesnėmis dozėmis eksploatuojamas Tobi’o vokalas, ilgesni tekstai – kaip ten bebūtų, tai yra O.Children išskirtinis bruožas ir pati stipriausia pusė. Albumo ritmika, nuotaika, naudojamų instrumentų prioritetai nuolat kaitaliojasi, tai kiek blaško, sujaukia vientisumą ir verčia kūrinių eiliškumą kiek pergrupuoti (pvz., po sintezatorinės dainuškos „H8 City” griežtai nickcave’iška „Swim” atrodo lyg ištraukta iš visai kito stiliaus lentynos), tačiau visumoje kiekvienas kūrinys randa savo kelią iki pat smegenų kamieno, o tai yra pagirtina.

httpv://www.youtube.com/watch?v=0wxgjrFklE8

The Realest

Išskirti norisi: surfinėmis gitaros partijomis trenkiantį „The Realest”; kapotu ritmu bemokantį plaukti „Swim” ir „I Know (You Love Me)” – tai nerealiausias albumo takelis, lengvai šventiškas, kiek popsovas, dainingas, įsėda smegeninėn kaip buvo su „Dead Disco Dancer”, verčia sustoti kaskart klausant visą albumą ir kelis kart pakartoti, atitinkamai pareguliavus garso šaltinį į kaimynams šiurpiąją pusę, ir būtinai reikia pritarti nuo  „Yesterday I saw myself in the eyes of somebody else…”

httpv://www.youtube.com/watch?v=NHQAF19NJic

I know