Drum & bass ignoravau iki 2005-ųjų, kol ausyse nepradėjo drumbsėti Pendulum „Hold Your Colour“ ir London Elektricity „Power Ballads“. Prėjo trys metai ir vėl abu vardai leidžia pasidžiaugti naujais albumais: Pendulum „In Silico“ ir London Elektricity „Syncopated City“.

Australai Pendulum iš standartinio drum & bass neišlipo, tačiau akivaizdžiai stengėsi sugriežtėti ir surokėti: neprarastas savitas kompiuterinių tembrų braižas išliko, tačiau šalia to turime daugiau vokalo, daugiau gyvo atlikimo įspūdžio ir glitaus nirvaniškai rokiško palikimo. „Different“ tikrai skamba kitaip, taip lyg kartu su Apollo 440 purvinomis elektrogitaromis atliktų „lėtą“ gabalą. Tuo tarpu „The Other Side“ panašėja į griežtesnį synthpop gabalą, kurio fonas – smuiku sukurptas iš kažkur girdėtos simfonijos, o kompiuterizuotas vokalas nupigina kūrinį iki Apoptygma Berzerk lygio; panašiai ir su „Granite“ bei „Propane Nightmares“ – nupopsėta. Paskutinis „The Tempest“, nebūdingai d‘n‘b grupei, prasideda minimaliu muzikiniu fonu ir DM baladžių stiliumi masinančiu dainavimu, bet paskui išsivysto į pseudopunkrockinį 7-ių minučių džeržgimą, kurio tik pabaigoje išgirsime d‘n‘b. Taigis, Pendulum kryptis aiški – gyvas rokas maišomas su elektroniniu d‘n‘b. Įdomus derinys ir netikėtas posūkis po vienkrypčio „Hold Your Colour“ ir iš to galėtų išeiti tikrai neblogas produktas, tačiau „In Silico“ jaučiasi neišbaigtumas ir kūrinių neatšlifavimas iki reikiamo lygio, trūksta albumo vientisumo, nors atskiri gabalai klausosi puikiai (ypač „Different“, „9000 miles“). Jaučiasi antrojo albumo sindromas, kai bandoma kažko ieškoti eksperimentuojant, bet nesigauna taip, kaip norėtųsi. Iš hard į poprock.

[youtube WZEfgLt9_dE]

„Granite” (live)

Daugiau Pendulum video čia.

London Elektricity verti didesnio dėmesio. Tai projektas, kuris, mano manymu, pakėlė drum‘n‘bass‘ą į aukštesnį kokybės lygmenį, įgalino tokio stiliaus muziką klausyti platesnę auditoriją. „Syncopated City“ pratęsia tos kokybiškos muzikos liniją ir parodo, kad d‘n‘b pagrindu ir šiandien galima sukurti aktualų, kokybišką ir vientisą albumą brandaus amžiaus klausytojui.

Albumas prasideda savotišku atmosferiniu intro „Bare Religion“, kuriame d‘n‘b persipynęs su ambientu ir užburiančia glosolalija; jį pratęsia ramiai atpalaiduojantis „This Dark Matter“; šį keičia „Just One Second“ – šviežias ir gaivus, primenantis kultinį (nepabijokim šito žodžio trijų metų kūriniui) „Remember The Future“, nors ir neturintis tokio įsimintino priedainio, tačiau neabejotinai tapsiantis vienu iš elektroninės muzikos mėgėjų hitu. Kaip ir gitariniais rifais pagardintas „All Hell Is Breaking Loose“; ir t.t. Tobulas elektroninės muzikos pavyzdys.

[youtube hxZDJS9Dpzw]

„All Hell Is Breaking Loose” (video)

Vienas didžiausių London Elektricity pliusų, tai kompozicijų daugiasluoksniškumas: kiekviename kūrinyje gali pasirinkti, kurią muzikinę temą nori sekti, ar perkusinį pagrindą, ar vokalinę melodiją, ar kompiuterinių efektų raizginį, ar bandyti mėgautis visuma, kurioje kulminacijos ir netikėti atoslūgiai puikiai dera kiekviename kūrinyje, derantys ir tinkantys vokaliniai tembrai (ir kur ne, kai dainuoja pati Liane Carroll ir negirdėta švedų vokalistė Elsa Hedberg („Just One Second“), kad norisi tik dar ir dar. Beje, „Syncopated City“ tinka klausyti visur (išbandyta praktiškai): darbe pakelia darbingumą, mašinoje nuvaiko mieguistumą, namie padeda ryte pakilt iš lovos ir vakare nugrimzt į sapną, vakarėlyje kūno lingavimas į ritmą garantuotas ir t.t. – universalus albumas.

[youtube 4Z9IU6u2zgg]

„Just One Second” (just music)

http://www.myspace.com/pendulum
http://www.pendulum.com
http://www.myspace.com/londonelektricity
http://www.londonelektricity.com/