Dvi saulėtos (lyg užsakytos) festivalio Positivus dienos prabėgo, nusinešdamos lenkiantį prie žemės karštį ir gyvos muzikos įspūdžius. Nesinori pasakoti, kad pirmąją dieną tūsinosi apie 17 000, antrąją – 19 000 lankytojų; kad scenų buvo lyg devynios – gi esmė sutilpo į pagrindines dvi; kad maisto buvo tokio, jog viso neišragausi; kad techninių nesklandumų buvo ne vienas; kad nuostabus paplūdimio kampelis Salacgrivoje netapo po visko sugriautas ir, kad tokio atlikėjų pasirodymo punktualumo neteko dar sutikti.

Papasakosiu, kaip pirmąją festivalio dieną lengvai apsiforminę pradėjome nuo lietuvaičių Happyendless. Klausytojų nebuvo sausakimša, bet žiūrint į baltai pasipuošusius šėlstančius vyrukus negalėjai nekinkuoti į ritmą. Vokalisto buvo gaila dėl to šiaurietiško parašiutininko kostiumo ir žliaugiančio prakaito, bet publika jų indėlį įvertino.

httpv://www.youtube.com/watch?v=b-cEA06CS7o

httpv://www.youtube.com/watch?v=XhFzHbeu1_s

Niūniuodami „svyt svyt, supa svyt“ lūpose su plunksnų lietumi plaukuose, dar nežinodami, kad iki UNKLE tai buvo smagiausias vakaro pasirodymas, traukėme žiūrėti ir klausyti The Climbers, kurie prisipažino, kad tai pirmas jų grojimas festivalyje.

httpv://www.youtube.com/watch?v=USIDh4q8TL8

Nepatiko. Net ne tas žodis. Nesupratome, už ką myli šio festivalio rengėjai tokį formatą, kuris tinkamas tik kokios mokyklėlės ar bažnytkaimio kultūrnamio salėje vykstančiam oficialaus minėjimo skylių užkamšymui.

Lauktieji Popidiot atrodė blankiai ir ilgai dėmesio neišlaikė, ir liko kalti, kad mažytėje palapinėje, talpinančioje po stogu gal tik šimtą žmonių atradome Ten Bears. Uh, kaip jie šokdino. Žinoma, tai vienadienė muzika, bet jau girdint pirmą kartą gali visa gerkle pritarti. Besiliejančiai vaikinukų elektrorokinei energijai abejingų nebuvo. Ir vis pabrėždavo, kad tai tik apšilimas prieš ryt vykstantį pasirodymą didžiojoj scenoj. Jų Technotronic “Pump Up The Jam” koveris nurovė stogą, nukratė rankas ir privertė kitą dieną per pačią kaitrą traukti didžiosios scenos link. Tik pasirodo, kad mažojoje scenoje jiems sekėsi puikiau. Vidurdienio saulė žmones laikė medžių pavėsyje, o atlikėjai prieš saulę atrodė kiek išsikvėpę.

Bet grįžkime prie pirmos dienos vakaro, kur po smagių Ten Bears į akiratį lipo Happy Mondays. Metai ir kvaišalai Shaun Ryderiui tikrai neina į gerą, nors negali sakyti, kad su odine striuke ir džinsais esant  arti trisdešimt  Celsijaus scenoje trūnijantis dinozauras nestebino. Stebino … savo drąsa dar lipti į sceną. Besidraskanti juodaodė buvo viskas, ką vertingesnio beturi buvę „madchesteriai“. Nors po pasirodymo girdėjau kalbant, kad buvo galima sentimentus patenkinti, man tai atrodė panašiau į farsą ir balaganą nei į muzikavimą.

httpv://www.youtube.com/watch?v=61KoYYr4pD8

Vakarą vainikavo UNKLE. Pradžia buvo stulbinanti – sodria bosų linija ir efektingomis vaizdo/šviesų projekcijomis buvau prikaltas prie žemės. Vėliau tempas ėmė lėtėti, ūkanų, hipnozės daugėti ir iš griežto elektronizuoto roko Unkle pavirto į kantrybę tampančius shoegazerius. Žinoma, tai buvo aukšto lygio postrokas, tiesiog ne to buvo tikėtasi. Ir neteko sulaukti daug gerų grupės kūrinių, nes pasirodymas tiesiog baigėsi.

httpv://www.youtube.com/watch?v=cSb54-uCIWw

httpv://www.youtube.com/watch?v=_Sz0c62-FVA

httpv://www.youtube.com/watch?v=wANfVRg1GXs

Antroji Positivus diena prasidėjo pora valandų po pietų. Saulė dvikojų negailėjo, bet Ten Bears ir šaukinys „gerai muzikai blogo oro nėra“ įtraukė į festivalio teritoriją. Šešėlio prieglobstyje pradėjome nuo EIMIC (Everything Is Made In China), nuo tų, kurie pora dienų prieš festivalį grojo ir Vilniuje, tad kai kam jau buvo matyti ne pirmą ir ne antrą kartą. Niekas vaikinukų grojime nepasikeitė: jie vis tebearia scenoje, bet rezultatas kalba pats už save – kol kas jokiai lietuviškai trijulei nepavyko pasiekti tokio skambesio.

Gulėdami paklausėm ir Goran Gora – lengvo skambesio vietinės reikšmės kolektyvas grojantis inde-folką.

httpv://www.youtube.com/watch?v=h128tgLnEpI

O ASIWYFA (And So I Watch You From Afar) privertė ir pajudėti. Tiesą sakant, tai buvo laukiamiausias mano pasirodymas ir tikrai nenuvylė. Gitarinis mūšis pavergė ir prikaustė nuo pradžių iki galo, rodės scenoje mylisi keli gitaristai virtuozai, kurie savo skambesiu gali tiek sukelti orgazmą, tiek nužudyti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=8N_QEOGs37w&feature=player_embedded

ASIWYFA išspaudė visą prakaitą, kurį kai kas nuėjo mirkyti vandenin, o kai kas liko klausyti Kira Kira, kurios nelabai ėjo girdėti dėl iš kitur atsklindančių dundesių ir dėl to, kad nebuvo ten ko klausyti. Kai islandiškoji veikėja padėkojo už pirmąjį kūrinį, kuris mano supratimu nebuvo dar prasidėjęs, suvokiau, kad mano vieta ne prie šios scenos, o joje esanti moteriškė turėtų keliauti į kokį ŠMCą ar Fluksus ministeriją, nes ten apie tokį „reiškinį“ gal rastų ką pozityvaus pasakyti. O aš patylėsiu…

Nedaug ką yra pasakyti ir apie Scissor Sisters. Išmestų iš grupės merginą, būtų Village People tęsinys. O šiaip jie smagūs vakarėlio užvedinėtojai ir linksmintojai, kai groja žinomus hitus, o kai groja nežinia ką reiškiantį negirdėtą šmotą, pavadintą „this is from our new album“, tai visiems ūpas krisdavo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=0WKkHwf2rZA

httpv://www.youtube.com/watch?v=eQ0elbG3VyQ

Na, ir prieš mūzų sutikimą dar pailsėjome prie Stornoway folkinio lounge. Mieli, drovūs vaikinukai, nedrąsiai atsakinėję į klausimus spaudos atstovams, scenoje jautėsi užtikrinčiau ir jie grojo gražią, nuoširdžią, atgaivinančią sielą muziką, tik ne tokią bažnytinę kaip The Climbers ir The Leisure Society.

httpv://www.youtube.com/watch?v=MuYutJ-eONQ

Vietų arčiau scenos prieš MUSE nepavyko užsiimti, rodos užsipildė visa aikštė. Dešimt nekantrių minučių vėlavimo ir šou prasidėjo. Trijulė dovanoja savo hitus, minia šėlsta, Bellamy su publika nebendrauja, kaip prieš tai ir su žurnalistais, – jis savam kosmose, į kurį niurkdo ir susirinkusiuosius, žybsi prožektoriai, bėga vizualizacijos, lazeriai pjausto medžių viršūnes, garso kokybė, kokios festivalio metu dar nebuvo, ir visi siurbia: Resistance, Time Is Running Out, United States of Eurasia, Uprising, Starlight, Hysteria, New Born, Undisclosed Desires, Supermassive Black Hole ir bisui įkalą mano mėgstamiausią „Plug In Baby“ bei sutraukę savo gulbės giesmę „Knights Of Cydonia“ padeda gitaras.

Valanda dvidešimt minučių dingo iš gyvenimo. Per trumpai? Per gerai? Per prastai? Aš manau, kad jie nuo matyto paskutinio karto niekur nepažengė. Bet gal ir jau nebelikę jiems erdvės tobulėjimui?

httpv://www.youtube.com/watch?v=cdvofqNWOt8

p.s. Latviški pajūrio vabalai tikrai ne patys mieliausi :)

httpv://www.youtube.com/watch?v=bM38_PLvUmw