Ridley Scott GERI METAI / A Good Year (romantinė komedija)

Penktadienio rytais LTV pristatinėja naujus ateinančios savaitės filmus, kuriuos rodys FORUM CINEMAS ir CINAMON. Besiruošdamas darban nugirdau, kad garsusis mūsų laikmečio kino režisierius britas RIDLEY SKOTT turi vynuogyną Prancūzijos Provanso žemėje. Greičiausiai, blogai nugirdau arba informacija nepasižymi patikimumu, kas atsitinka tuose anonsuose. Tačiau tai, kad režisūros metras mėgsta gerą raudoną prancūzišką vyną pasižiūrėjęs filmą neabejočiau. Neabejočiau ir tuo, kad ir vienas ryškiausių šių dienų kino aktorių – RUSSEL CROW, gal būt šį gėrimą vertiną dar labiau. Tik tokie žmonės, pasitelkę scenarijui labai populiarų romaną, galėtų sukurti tokį šiltą, jausmingą filmą, kurio veiksmas vyksta Provanse – viename iš prancūziško vyno centrų.

2006_a_good_year_008.jpg

Filmo GERI METAI negali įvertinti vienu požiūriu ar pažymiu – jis ryškiai dviprasmiškas.

Nusipelnęs kino istorijai (Oskarai ir kai kurių ankstesnių darbų pripažinimas kultiniais) duetas akivaizdžiai nėra stipriausias KOMEDIJOS žanre. Stilius – ne šių menininkų prigimtiniai talentai. Ridley šitą savybę jau „apšvietė” prieš porą metų sukurtoje detektyvinėje komedijoje APGAVIKAI („Matchstick Men“). Dėl Russelo tuo galime įsitikinti šiame filme (pvz. pastangos prajuokinti tuščio baseino scenoje ir kt.). Jeigu kino salėje jumyse prabus KRITIKO ŽVĖRIS, šiurpinsitės, kad atskiruose filmo segmentuose nesunkiai žinote, kas atsitiks toliau – paslapties siužetas mūsų smegenims peno neduoda. Šiuo požiūriu, kaltinsite scenaristą ir režisierių neoriginalumu. Talentingojo R.Crow pastangas būti didžiai žaismingu ir bajeristu, lyginsite su didžiojo Robert de Niro nesėkmėmis komedijose. Tiesa, Ruselas akivaizdžiai „šarmingesnis” net ir „ne savo” žanre. Tokiems vertintojams nepavydžiu ir gaila jų pinigų už bilietą.

O jeigu atsisėsite į salės krėslą nusiteikę romantiškai, linkę atsipūsti ir versti laiką tamsoje prisiminimais apie praėjusį žydintį pavasarį ar žaliąją vasarą, o gal būt, stebėdami įvykius ekrane, ir savuosius meilės išgyvenimus, filmas – jums. Yra ir dar vienas dalykas, kurio „nepridengsi” vien maloniu nusiteikimu. Tai išskirtinė, nedaug kam „įkandama” filmų kūrėjo Ridley Scott VIZUALINĖ kino meistrystė. Koks jo filmas bebūtų, ar debiutiniai ir plačiausiai jį išgarsinę SVETIMAS („Alien“) ir BĖGANTIS AŠMENIMIS („Blade runner“), ar šis, nepretenzingas naujausias filmas – visur yra „plika akimi” matomas kadrų plastiškumas. Atkreipkite dėmesį kaip talentingai nufilmuota pvz. teniso partija. Čia jau yra tikras mėgavimasis kinu, nebekreipiant dėmesio į esančius siužetinius banalumus. Lygiai tas pats ir žiūrint į Russelą. Kad ir negalėdamas pilnai atskleisti savo vaidybos privalumų, jis trykšte trykšta gerąja energija, mėgaujasi savuoju personažu. O jei dar išgirsime filme puikią romantišką muziką, (gausiausiai atstovauta CHARLES TRENET, ne taip seniai miręs XXa prancūzų tokios muzikos korifėjus), bus tikrai sieloje šviesu…

Tikrai džiaugiuosi, jog žiūrėdamas filmą nugalėjau savyje „kritiko žvėrį”…

Filmas GERI METAI Lietuvos k/t repertuaruose ->


Oficialus filmo tinklalapis ->

Filmas imdb tinklalapyje ->
METACRITIC – žymiausių kino leidinių vertinimai ->

fb-share-icon

12 komentarų apie “Ridley Scott GERI METAI / A Good Year (romantinė komedija)”

  1. Malonu, kad gera kino kritikė ŽIVILĖ PIPINYTĖ vertina filmą labai artimai kaip aš rašau:

    http://ct.svs.lt/7md/?leid_id=732&kas=straipsnis&st_id=6566

    Pažiūrėjau Pauliaus nurodytus „metacritics” vertinimus – prajuokino. Šiam filmuo skiria 4,7 balus, kada stipriai nepavykusias siužetingumo prįasme Michel Gondry invazijas į smegenis „Miego moksle” (SCience of sleep) pakylėja iki 8,3.
    Linksma, kai duodama 105min. klipui su idėja, bet be scenarijaus tokius balus. Už išmonę rodant vizijas? Šaunu…

  2. Visu pirma, bendras kritiku ivertinimas filmui GERI METAI – 47, MIEGO MOKSLUI – 70 (nemaishyti kritiku ir useriu vertinimu).
    Ir, Arunai, man kur kas juokingesnis yra tavo budas tiesmukai remtis kritikais, kada ju verdiktas yra panasus tavajam ir tiesiog ignoruoti juos – kada nesutampa :)

  3. ten ne metacritics, bet „premiere”, „entertainment weekly” ir kitu leidiniu kritiku vertinimai. sudeti. lt tik keli vardai turi kompetencijos apie tai kalbeti.. visi kiti – jauni, entuziastingi, bet skysti. kad ir kaip skambiai berasytu. uzsienyje ir tradicijos kitos ir galimybes tai studijuoti, tuo uzsiimti, is to uzdirbti. tu man duodi nuoroda i bartkaus apzvalga, o as ten is 5 tik vienoje iskaitau apie filma? zinau, kad jis puikiai daro statistinius savaites ziurimiausiu filmu savadus, bet.. apzvelgiant filma nei statistika, nei istorija nera idomi ar naudinga.

  4. Nesakau, kad man įdomi Simono recenzija. Bet tai žmogus suprantantis kiną, kaip bežiūrėsi. Ir jo balai yra optimalūs. Iš ko susideda „metacritics” susigaudžiau. Bet nepulsiu studijuoti leidinių kritikų išmonės. Nepatikima. Nes kai PATYS PAČIAUSI amerikonai atvyksta ir pastato kokią R.Štrauso SALOMĖJĄ, didžiai susižavi KAUNO poniutės. AMERIKA – KAUNAS… šaunus junginys…

  5. Nesakyčiau, kad Simono aprašai mane domina, bet jis supranta kiną, kaip bežiūrėsi. O daviau nuorodą, nes jo balai mano požiūriu – optimalūs

    Kas yra metacritics susigaudžiau. Bet nepulsiu jų išvedžiojimų nagrinėti taip pat. Kada PATYS PAČIAUSI amerikonai atvyksta ir pastato SALOMĖJĄ pagal R.Štrausą, susižavi KAUNO poniutės. AMERICA-KAUNAS… gražiai skambantis ir derantis junginys…

  6. arunai, sorry.. turiu idieges perdem tobula spam’o kontroles sistema, tai kartais i ja nueina ir geri dalykai :)

  7. Visi mes cia „remiames kritikais”, todel badytis pirstais ir juoktis nera prasmes.
    O visi tie „kritikai” tera zurnalistai ir/ar tiesiog grafomanai kaip ir jumi.
    O tokiem iskilti yra du keliai –
    1) kopijuoti jau zinomu kritiku nuomones/apzvalgas dadedant savo prieskoniu ir tiketis, kad ilgainiui busi pastebetas auksciau minetu kritiku skaitytoju (ar net darbdaviu), kuriems tavo stilius patiks labiau.
    2) buti „kontroversiskam”. rasyti tai, kas visiskai nesutampa su daugumos nuomone, nesvarbu, kiek pagrista ar ne. Uztikrintas budas issiskirti is minios. Ir visai nesvarbu myles tave ar nekes uz tokia rasyba, juk svarbiausia – kad skaitys.
    O is esmes kritikai yra tokie patys mirtingieji zmogai, kuriu nuomone priklauso nuo gauto paskato (pageidautina materialia israiska), todel laikyti juos sventojo rasto pranasais tikrai neverta, nebent garbinat aukso versi.

  8. ir kasgi tas „tai”? ;)
    dar ir i elitizma pasinesei?

  9. Pasinaudosiu šia tema, atkreipdamas dėmesį į rimtą kino filmą, kurio, deja SKALVIJOS kino centre beliko 2 seansai, todėl atskiros temelės kurti nebeapsimoka.

    Artėjantis prie 70-ies vengras ISTVAN SZABO pradėjo kurti filmus dar iki 1960-ųjų metų. Iki nepriklausomybiniame Lietuvos kino gyvenime jis išgarsėjo kaip neeilinio „stiprumo” filmų autorius, pelnytai vadintinas Vengrijos kino klasiku. „MEFISTOFELIS”, „PULKININKĄS REDLIS”, „HANNUSENAS” – šie ir dar gal keletas filmų buvo tikriausias filmo kokybės roduklis.

    Deja, nuo 1990metų apie jį išgirstame tik iš festivalių, o filmai į ekranus ir videonuomas nebepateko. Gaila, nes jo filmai neeilinio įdomumo, nors sukurti klasikine maniera. Drama ir charakteriai atpirkdavo bet kokį formos, kino kalbos naujoviškumo poreikį

    SKALVIJA šią savaitę sudarė unikalią progą vėl prisiminti IŠTVANĄ SABO, parodydama 2004m jo bendros gamybos su anglais, Kanada, JAV komediją „Being Julia” http://www.imdb.com/title/tt0340012/ ), kurią išvertė pagal fabulą -” TEATRAS”. Filme vaidina dvi ryškios kino žvaigždės – ANNETTE BENING] (garsi ir tuo, kad savo laiku „suvystė” didžiausią Holyvudo lovelasą WARREN BEATTY) bei JEREMY IRONS (kažkodėl jo dalyvavimas filme nepabrėžiamas). Kad komedija „nedurna” rodo ir JAV Auksinis Gaublys minėtai A.Bening bei nominacija Oskarui, taip pat didelis kiekis nominacijų ir prizų antraeiliuose viso pasaulio festivaliuose.
    Filmas suręstas su būdingu Sabo solidumu, nors ir skirtas kelti šypseną dėl išradingai rezgamų intrigų kostiuminiame filme apie TEATRO žmonių MEILĖS ryšius.
    Planavau atskirą temą parašyti, bet kol sugebėjau pamatyti filmą, teliko du seansai:
    SKALVIJA
    29 d. – 21 val.,
    30 d. – 18.20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.