Jesus & Mary Chain britų muzikos spaudoje šiemet buvo paminėti kaip vienas labiausiai laukiamų sugrįžimų. Sąraše yra ir The Smiths, ir Bauhaus…Gana paradoksali situacija: vienas iš dviejų numatytų grupės koncertų Londone buvo atšauktas ir vienintelio likusio kompanijos pasirodymo metu Camden Roundhouse salė tikrai nebuvo sausakimša. Pasirinktos net dvi apšildančios grupės ir tik pusantros valandos užtrukęs vakaro šeimininkų šou. Natūralu, grupė, kuri ilgus metus neišleido nieko naujo, savo rinkos dalį priversta atiduoti kur kas sparčiau žengiantiems ir kur kas labiau reklamuojamiems indie (!?) atlikėjams. Gaila, kad sukūrusi ypatingą gitarinį lo-fi skambesį Jesus & Mary Chain vis dar negali išleisti šviežios muzikos. Tačiau jei netenkina jų reinkarnacijos a la Raveonettes, The Kills ar naują albumą, paremtą „purvinų” gitarų skambesiu išleidę Magnetic Fields… galima lipti į lėktuvą ir klausytis Jesus & Mary Chain gyvai. Čia ir dabar.
Jie šį vakarą padarė geriausia ką galėjo – jokio pompastiško apšvietimo, jokio suplanuoto biso, jokio bendravimo su publika, tik tikros ir teisingos indie dainos. Sudūžta pirmi Head On smūgiai ir jau siaučiame taip pat, kaip ir Londoną trečią dieną iš eilės šturmuojanti audra. Kad galėtume nekreipti dėmesio į čaižantį lietų lauke – dar vienas kūrinys – Happy When It Rains. Labiausiai laukta mano daina – Just Like Honey nuvirpėjo jau antroje koncerto pusėje, ją esate girdėję finalinėje Pasiklydę Vertime filmo scenoje. Idealus kūrinys idealioje vietoje… Atsimenate tuos kelis minorinius gitaros akordus?
Štai jie, tiesiai iš ten:
[youtube JLVsMRy8vI8]
Ilgai užtruko hipnotizuojanti Sidewalking, o po Snakedriver buvo galima nusispjauti į visus jaudinančius, erzinančius ir ramybės neduodančius dalykus. Susidarė įspūdis, kad Jesus & Mary Chain neturi nei greitų, nei lėtų dainų – ritmas dažnai išsisklaido po užtriukšminta gitara. Anais laikais Jim Reid atsakinėdamas į žurnalistų klausimus apie nesuderintą stygų skambesį sakydavo: Well, my guitar is for breaking, William’s (Jim brolis) is for playing. Bosistas regis nuolat tampo tik vieną stygą, o ir būgnininku šioje grupėje pats galėčiau būti. Kokia monotonija juos bekaltintume, to tamsaus lengvai apsvaigusio skambesio norisi dar ir dar. Tad jie skelia Between Planets ir staugiu…she don‘t know, just where it goes!!…Kažkurioje dainoje jie suklysta ir Jim Reid trumpai persimeta žodžiu su mumis – we‘ve fucked it up, let‘s start again… Vyrukai scenoje baigia koncertą mąsliomis išraiškomis ir, jei juos girdėčiau pirmą kartą, tikriausiai pasakyčiau, kad jiems patiems nuobodu groti savo muziką. Aštuoniasdešimtųjų pabaigoje jie buvo ta grupė, kurios pasirodymai baigdavosi masiniais pogromais – šiandien jie tylūs, ramūs ir paslaptingi. Jei jie skaitys šitą tekstą, tegu žino, kad visada liudysiu jų naudai, nes savo akimis ir ausimis, mačiau ir girdėjau, jog Jesus & Mary Chain pranoksta savo mokinius.
Smagu ir pavydžiu, tik man atrodo Pixies padarė Head On coverį, o ne atvirkščiai…
Ačiū:) painiava po kelionės – gramatika šlubuoja:)
o kur cia buvo apie pixies ir kur apie koveri? :O
nevyniokim, tekstas pataisytas, kad neklaidintų.
visgi, tai kazkoks popsas, kiek teke girdeti ir keletos girdetu gabalu. muzika toliau yra pazengusi (visokie indie pasigrojimai), nei si
pavyzdžiui?
xe,xe… nors sakau toliau pazengusi, bet man zymiai undergroundiskiau skamba iki jesus the fall ankstyvi albumai… gal, tai kiek skirtingi zanrai, bet juk ta pati gitarine gargzdanti muzika:)
nelabai supratau, nuoširdžiai, kur yra problema:
ar a) JAMC – popsas?
ar b) JAMC undergroundas, bet ne toks undergroundas kaip The Fall?
ar paklausytum JAMC albumą PSYCHOCANDY, tiesiog, susipazinimui, nes sakei, kad tik kelias dainas girdejai?
problemu tikrai nera:) ir ju nebuna:) tiesiog tai tik mano kuklus pastebejimai, kad ir del tos ju pacios zinomiausios dainos „Just Like Honey” – gan saldziai, siektiek popsiskai skambancios. deja, nesu girdejas nei vieno ju albumo. dar vis tera planuose nusipirkt viena kokretu diska is amazono, bet vis neateina tam eile. galima butu is neto parsitemt, bet taip nesinori. tad mazai ka girdejas is jesus & the mary chains, daugiau skaites ir zinau kas jie tokie ir kokia ju itaka. tiesiog manau ir speju, kad ju muzika visgi gan per lengva, nes jie dar buvo pradininkai ir tt
apskritai tai gan skonio reikalas. galima ir klysti. as taip kazkada tik temates vienos grupes keleta klipu, visiskai i ja demesio nekreipiau… o po kokiu desimties metu vos neatsitiktinai nusipirkus ju kompakta patapo grupe nr1. cia apie pavementus… lygiai tai pat su the fall… kuriuos praktiskai vos pries pusmeti atradau.
visų pirma džiugu dėl The Fall atradimo:) pats atradau juos per Vilnius Rock ’94, tada susirinkau ju albumus ir po siolei tai yra mano grupe Nr1. Beje, jie kovo-balandzio menesi isleidzia nauja albuma. Ir dar pridursiu, kad ta pacia diena jie koncertavo kaip ir JAMC :D, bet pasirinkau pastaruosius, nes The Fall jau pora kartu mates.
Tikiuosi, kad atrasi ir Jesus And Mary Chain ir kai atidziai paklausysi, tai nebus „popsas”, taip, jie skamba lengvai, bet su The Fall tikrai nelyginciau, ir ar butinai visi turi skabeti sunkiai as nesiimu spresti;)
O stai pavementai mano planuose..gerai, kad priminei.
tai tureciau pasiulyma ka, butent, reiketu klausyti ar griebti kas liestu pavementus. 10-mecio proga ju buvo perleisti trys pirmieji albumai. va, butent, sie:
„Slanted & Enchanted: Luxe & Reduxe”, „Crooked Rain, Crooked Rain: L.A.’s Desert Origins „, „Wowee Zowee: Sordid Sentinels Edition“.
visi trys albumai dvigubi, ty po 2 CD. beveik kiekvienam po 50 gabalu. ir kas svarbiausia, nors tie pridetieji sudaro savaime aisku dauguma, nei kiek nenusileidzia originalaus albumo dainoms. didziausias bent jau man buvo ispudis pirmojo albumo, nes jis triuksmingiausias. iskart kala konkreciai, jei patinka tokia muzika ir uzkabina… o tie du tokie kiek kitokie, zymiai ramesni, bet jiem reikia laiko… keliu prasiklausymu ir uzkabina ne ka blogiau.
dar yra ju paskutiniai du albumai: „Brighten the Corners“, „Terror Twilight“; – situ deja neperleido. jie trumpuciai, tradiciniai, be jokiu bonusu, po 10-15 dainu. neuzkabino mane sitie cd, nors atsiliepimu ir vertinimu ju tai pat yra geru, tiek is klausytoju kaip ir kritiku. aisku, jau kiek maziau liauspinimu nei pirmiem trim, bet man jie liko kol kas beveidziai… nors kai tos muzikos nera daug, tai gerai ir turet visa studijine diskografija.
zinau, kad the fall buvo lietuvoj, nuo tada apie tokia grupe ir perskaiciau. tuo laiku buvo toks laikrastis muzikine tematika. ne popsine. bet tais laikais su irasais ne kas buvo. sunkiau gauti. na ir siaip reikia priaugt ir prieit iki tokio dugno:)
dar is neto visai nieko parsitemti DVD „Slow Century” (2002). pirma dalis video klipai – kurie nei siokie nei anokie, kitaip sakant keistoki ir ne itin ziurisi, o antra dalis koncertinio pasirodymo zymiai idomesne, bet pirma geriau gal pradet nuo CD.
gaila, tik kad tos muzikos nera tiek daug. 3-5 albumai. tad jie jau atklausyti ir ziuriu i juos su nostalgija. nors tas buvo visai neseniai. pries keleta menesiu. nors tai muzika kuria galima istisai be sustojimu. nes gabalu daug ir atrandi vis naujai kazka. the fall ir pavementus pradejau beveik panasiu metu klausyti. ir kadangi the fall albumu yra visa galybe, tai kaip ir virsu ima. nes atklausius viena, galima nusipirkt kita ir tt. daug ko bandziau klausyti. pixies, the smiths, sonic youth, husker du – albumai geri, bet tu grupiu fanu gal netapau, o the fall ir pavementai tapo kokie isskirtiniai. gal tai skonio reikalas. daro tokia itaka, kaip kadais gal kokie depeche mode, simple minds ar the cure… JAMC dar laukia savo eiles:)
ale tavo straipsnius skaityti tai kaip saldainius valgyti – visa laika norisi dar… :))
nevermind,
visų pirma, dėkui už rekomendacijas dėl pavement, turiu gaires dabar:) nepasakyčiau, kad jie man būtų oho (esu jų nemažai girdėjęs) bet vistik tai viena iš indie isteblišmento grupių, kaip ir JAMC, žinoma:)
nesutinku, kad tokios muzikos nera daug, o kur Buzzcocks, Gunclub, suicide ir t.t. jau vien The Fall diskografijos platumos…nors, jei sakai, kad tau patinka tik patys ankstyvieji fall, tai…na viskas ateity;)
daliox, dėkui, motyvuoji:)
turejau omeni pacios grupes pavement muzika, kad nera jos daug. yra trys esminiai albumai po 50 gabalu. ir dar du paskutinieji papildomai, jei to mazai. vien tu triju pirmuju perklausymui prireiktu kokiu 6 valandu laiko. lyg ir nemazai, bet tuo ne tiek ir daug, turint omeni, kad ta grupe senai isivaiksciojus.
skirtingai nei kokie the fall. ju ir muzikos daug, o negana to dar ir grupe egzistuoja po siaip dienai, nuo kokiu 1978 metu (hm, 30 metu)