Prisimenant „Frou Frou“ albumą „Details“ (2002 m.), kuris buvo daugiau negu gražus, ir po jo sekusius porą šiaip sau solinių Imogen Heap darbų, jos trečiasis albumas „Ellipse“ man patiko labiausiai. Įdomi ir situacija, kaip šis albumas prieš oficialų išleidimą atsidūrė eBay aukcione, iš kur pati atlikėja buvo pasišovusi nupirkt savo darbą už 10 mln svarų.

Grįžtant prie „Ellipse” – jis daug kietesnis negu buvę prieš tai. Ekspresija veržiasi per kraštus, tačiau niekur nedingo balso „iš anapus“ tembras, melodingumas ir mistika. Džiugina, kad vokalą galima girdėti ir pirmame plane, nereikia jo gaudyti už garso uždangos. Jaučiasi šiek tiek atlikėjos parsivežtos egzotikos iš Fidži, Tailando, Havajų, nors galėtų jos būti ir daugiau. Stipri pirma albumo pusė į pabaigą ima kiek pabosti. Manau, gera išeitis būtų buvę sutrumpinti albumą pora dainų, nors pagalvojus, ką išmesti, nelabai turiu, ką pasiūlyti. Toliau skaityti IMOGEN HEAP „Ellipse” [Megaphonic, 2009] →