Turiu prisipažinti, kad iki šiol buvau ne itin dažna rusų dramos teatro lankytoja. Šis teatras man asocijavosi su Jurijaus Popovo pigiais kabaretiniais spektakliais, melodraminiais saldėsiais, net kai repertuare pasirodydavo rimtų autorių kūrinių pastatymai, retai kada lietuviškoje žiniasklaidoje galėjom aptikti teatrologų vertinimus.
J. Vaitkus į Rusų dramos teatrą atėjo su plačiais užmojais reabilituoti jo įvaizdį, kviečiantis įvairius aktorius ir režisierius iš svetur, papildant teatro repertuarą rimtesniais darbais. Tačiau į rusų dramos teatrą mane priviliojo ne skambūs J. Vaitkaus užmojai, o tiesiog galimybė pamatyti taip išliaupsintą D. Harrowerio pjesės (apdovanotos prestižiniu Laurence Olivier Award kaip geriausia nauja 2006-ųjų pjesė) pastatymą.
Pjesėje vaizduojama kontroversiška XXI amžiaus Lolitos istorija, nenutraukiamais ryšiais visam gyvenimui susiejusi nusikaltėlį ir jo auką. Istorija, kelianti daugybę klausimų apie visuomenę bei moralę ir nesiūlanti vienareikšmių atsakymų. Toliau skaityti Premjera: J. Vaitkaus spektaklis „Juodasis strazdas”