Foto: Delfi.lv

Suprantu visus, kurie vengia muzikos festivalių dėl gausios minios, laisvo ir nevaržomo svečių elgesio, kalnų šiukšlių bei kitų nepatogumų. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie dėl neįkainojamo laiko ar tikėdamiesi sutaupyti latą kitą, pasiryžta statyti palapines prie pat pėsčiųjų tako, kur per dieną ir naktį pro šalį praūžia tūkstančiai žmonių. Turėdamas galvoje Positivus festivalį galiu tik pagirti šį jau trečius metus iš eilės vykstantį jaukų renginį, kurio metu galima puikiai suderinti ir poilsį, ir muziką. Tiesa, galbūt teks paaukoti vieną kitą grupę ar atlikėją, tačiau kol gulėsi įsikandęs smilgą šiltoje pušų atokaitoje, galėsi būti tikras, kad išsilaikysi ant kojų per vėlyvą pagrindinių artistų siautulį.

Nors iki prie Estijos sienos įsikūrusios festivalio vietos yra beveik „ranka paduoti“, norint suspėti į Peter Doherty ar Prata Vetra pasirodymą, buvome priversti „minti“ gerokai virš leistino greičio limito. Ir nors kelias pakankamai platus, teko mažų mažiausiai rizikuoti pakliūti nedraugiškai Latvijos policijai į rankas. Toks beprotiškas skubėjimas neatsipirko – bandymas įvažiuoti į Salacgriva miestelį baigėsi dar kažkur laukuose – bene keturis kilometrus priekyje driekėsi automobilių spūstis. Tad metėme automobilius ir nukulniavome pėsti. Vargu ar galima kaltinti organizatorius ir policiją – šiemet į šį mažą ir jaukų pajūrio miestelį sugužėjo, kaip skelbiama, beveik 25 tūkstančiai žmonių, o tai yra dvigubai daugiau nei pernai. Ir galiausiai – argi liūdėsi dėl tokių smulkmenų kaip neišgirsta daina ar pavargusios kojos, juk šalia geri draugai, lengvi pokalbiai, vėstantis vakarėjančio pajūrio oras ir mintys, jos kažkur toli toli. Toliau skaityti 1398 žodžiai apie Positivus 2009. →