
Mėgstu posakį-kalambūrą : Negirdėjai „The Music” – negirdėjai muzikos. Tai viena iš tų retų grupių, kurių kiekiveną įrašą perku prieš tai neklausęs. Nei karto nesigailėjau. Nesigailiu ir dabar, kai rankose vartau “Strength In Numbers”. Tokiu pavadinimu pavadintas tiek singlas, tiek albumas.
Apie albumą būtų galima ir patylėti, netapo jis man šedevru net po keliolikos klausymų, bet apie singlą būtina paskalambyti visais varpais.
Keturios dainos, kurios žadėjo The Music naujo etapo sprogimą, pasiteisino su kaupu. Jau titulinė „Strength In Numbers“ nurovė stogą ir paliko su pražiota burna: naujas elektroninis skambesys, paprastutė aranžuotė, „the opaque substitution for a real revolution“ ir turime įkrovą visam kūnui. Keistokai klipe atrodo The Music pagrindas – vokalistas Robert Harvey, „pametęs“ savo plaukus, – lyg koks B.Corgan, Moby ar dainuojantis S. Parulskis, bet energijos užtaiso tas neatima.
[youtube A7h1NVEti54]
„Strength In Numbers” (video)
Galima būtų teigti, kad tai Flood‘o (taip, to pačio, kuris kišo nagus prie paskutiniojo Sigur Ros albumo) ir Paul‘o Hartnoll‘o (vieno iš Orbital braliukų) indėlis, bet likusios trys dainos ir be jųjų trigrašio palaiko „Strength In Numbers“ singlo tempą ir daro jį klausomiausiu man šiais metais. „Symbol of Hope“, „What Am I“, „Traps“ (kūriniai iš singlo) neįėjo į albumą ir tai yra tikra velniava, nes albumas, išskyrus titulinę dainą „Strength In Numbers“, gavosi toks „susipykęs“. Negaliu sakyti, kad jis ne vientisas, ar neišbrandintas, kad skamba įkyriai, bet jis lyg koks b-saidų rinkinys – skamba be buvusios tūžmasties ir energijos, kuo buvo galima mėgautis ankstesniuose „The Music“ (2002) ir „Welcome To the North“ (2004). Nieko blogo bandyti padaryti kažką rokiškai šoklaus, kaip Muse ar Kent, bet nelabai šis eksperimentas pavyko.
„The Spike“ jau silpniau, bet dar tęsia „Strength In Numbers“ elektroninės energijos temą, tačiau po keistokos trečiosios, blondiškais „Heart of Glass“ motyvais pagražintos dainos „Drugs“, einanti albumo dalis stebina savo braidžiojimu po rūką ir The Music braižo praradimu, nebegelbėja nei Harvey vokalo išskirtinumas. Tiesiog kažkoks lengvas ir nusieksperimentavęs ir nusiskaitmenavęs produktas, po kurio vėl laukiu antrojo albumo singlo „The Spike“ – gal jis turės dar negirdėtų dainų ar puikių remiksų, kokių galima rasti ir dvigubame Japonijos rinkai skirtame albumo leidime.
[youtube MZq0sg7CElE]
„The Spike” (video)
[youtube Ba6l4T_S_m8]
„Drugs“ (live)
[youtube z4TDTLwKO4g]
Interviu su grupe apie naują albumą (1 d.)
[youtube xECOgzwNdTM&]
Interviu su grupe apie naują albumą (2 d.)
http://www.myspace.com/themusic
apie Strenght In Numbers: pradzioje maniau vel tas naujas punkiskas skambesys su besiplaikstanciais jaunikliais ir nieko doro maniau neaptiksiantis, bet kiek veliau linksincia galva su sypsena pagavau save beskaitant apie Music.
dekui.
Pirkt visi albumai ir dvd pigiai yra http://www.music-wow.com, singlai amazone
paklausyt singla galima is cia
porą kartų prasukęs albumą, galiu pasakyti, kad jis maždaug toks nei-geresnis-nei-blogesnis už ankstesniuosius. ir kaip tai nelabai aš girdžiu kažin kokių ten eksperimentų. žodžiu, gera muzika plaukams kratyt, bet offca sako, kad vokalistas jų nebeturi, tad, manau, jau teks gerai pagalvot (t.y. dar padrozt mp3 failus) ar bereikia trečio brolio jono…
turbūt strength, o ne strenght.
apie Bocelli nieko nebus?
o reikia?
Ne, bet ruošiam įrašą apie „Padovanok delfinui šypseną”.
O, jėga.
gražus vyrs nu