Prieš keletą metų JAV internetinės prekybos gigantė Amazon įkūrė naują padalinį „Amazon Studios”, kurio paskirtis kurti tv serialus ir rodyti juos per „Amazon Prime Instant Video” platformą. Tokiai užmačiai Amazon pasirinko neįprastą praktiką – pirmiausia žiūrovams leidžia pamatyti įžanginę seriją ir tik tada, pagal žiūrovų reakciją, nusprendžia, ar sukti serialą toliau.

Tokiu principu pasaulį išvydo ir serialas „Transparent” – šiai dienai pats sėkmingiausias „Amazon Studios” kūrinys, kurį įvertino ne tik žiūrovai, bet ir kritikai, nepagailėję kūrėjams dviejų Auksinių gaublių.

Kuo taip sužavėjo žiūrovus ir kritikus šios lengvai komiškos ir sunkiai dramiškos dešimt serijų apie vieną Los Andželo žydų šeimą? Visų pirma reikia pasakyti, jog „Transparent” talismanas yra Jeffrey Tambor, vienas iš aktorių, kurie JAV šlovę užsitarnavo ten beprotiškai mylimame seriale „Arrested Development” (taip mylimame, jog po septynerių metų pertraukos serialas buvo atgaivintas naujiems personažų nuotykiams, tiesa, mano matymu, ne tokiems sėkmingiems). Antra – Tamboras atlieka tikrai neeilinio personažo rolę,- t.y. vyro, kuris gražiausioms dienoms nuaidėjus, vaikams ir žmonai palikus namus, nusprendžia nebesislapstyti ir dviems dukroms bei sūnui atskleisti savo moteriškąją esybę. Taip, buvęs profesorius jau senokai jaučiasi moterimi ir suknelių jo spintoje netrūksta. Lyg ir nieko šokiruojančio šiandieninėje vakarų visuomenėje, tačiau tos padažytos lūpytės ir blakstienos ant apdribusio rimto Tamboro veido, moteriški aprėdai ir manieros sukuria žiauriai komišką kontrastą.

Taigi, „Transparent” geba sukelti šypseną, tačiau jos seriale labai maža, nes visgi čia karaliauja nepaviršutiniškas dramatizmas, kuris sukasi tiek aplinkui translytiškumu spinduliuojantį pagyvenusį vyrą, tiek aplink jo vaikus, kurių gyvenimai taip pat kupini paslapčių ir psichologinių traumų: sūnus – mergišius, negebantis sukurti tvirtų santykių, viena dukra – lesbietė, palikusi šeimą dėl moters, kita – bedarbė, nerandanti gyvenimo kelio.

Tad sakyti, kad serialas leis gerai praleisti laiką, būtų neteisinga. Man „Transparent” labiau priminė filmus („August: Osage County”, „Festen”), kuriuose vienokia ar kitokia proga susibėga šeimynykščiai ir tam tikrų aplinkybių paskatinti ima spontaniškai ar planuotai atvirauti.

Pirmasis sezonas, dešimt pusvalandinių serijų, netrunka prabėgti, tačiau į sezono pabaiga jau ėmiau norėti, jog personažų pristatymas jau galėtų baigtis – laikas kūrėjams drąsiau vystyti siužetą į vieną ar kitą pusę, kurti intrigą, apsispręsti ar toliau plėtoti vientisas personažų istorijas ar labiau koncentruotis į situacijų komedijos principą. Tikiuosi antrasis sezonas parodys, jog kūrėja Jill Soloway dar turi parako ir po „6 pėdos po žeme” visiškai neišsisėmė.

Antrasis sezonas buvo visiška nesėkmė. Ok, pirmoji vestuvių serija ir devintoji (su vudstokiška moteriškių festivalio aura) dar turėjo šarmo ir originalumo, tačiau apie ką buvo visa kitą? Kažkokia vietoje stovinti pilkuma, be jokio užsikabinimo, kuris viską vežtų į priekį. Paprastai serialų pabaigęs vieną sezoną nemetu, bet šįkart teks „Transparent” pamiršti.