Šeštadienis, kaip ir tikėtasi, neapvylė. Kiek punktualesnė vakarinio koncerto pradžia leido pasidžiaugti tos pačios dienos popietę įvykusio Vilnius Jazz Young Power konkurso dalyviais – oficialus apdovanojimas. Nenuostabu, kad nugalėtoju tapo Dmitrij Golovanov, kuris dalyvavo ir kaip solo atlikėjas, ir duete. Kiek vėliau scenoje grosiantį kolegą pristatė V.Tarasovas (jei ką, tai ne Riaubiškytės „katinas”), pasidžiaugęs, jog Fritz Hauser pagaliau galės pademonstruoti savo perkusinius

sugebėjimus Vilniaus publikai. Šveicaras yra vienas iš nedaugelio savo amato kalvių, kurie ruošia solo pasirodymus. Be to, iš kitų labiausiai išsiskiria tuo, jog nenaudoja jokios elektronikos, mėgsta natūralią akustiką ir praktiškai groja vienu būgneliu, keletu lėkščių bei įvairiom lazdelėm. Galbūt po vakarykščio avangardo ir didelės mušamųjų iškrovos buvo tikimasi „normalios“ partijos, tačiau šiuo požiūriu teko nusivilti. Vietoj programoje nurodytos „Drum with a man“, F.Hauser atliko improvizaciją specialiai Vilnius Jazz lankytojams. Jau domėjomės, kaip jis glosto instrumentą ir gilinasi į jo akustines galimybes, tačiau gyvai dalyvauti tokioje vizualioje meditacijoje yra visai kas kita. Šveicaras parodė neįtikėtiną meilę būgnams ir jų skleidžiamiems garsams ir vibracijoms, elgėsi su instrumentu švelniai lyg su moterimi. F.Hauser rankos dirbo tiek vienos, tiek lazdelėmis, tiek vien energingai kontaktuojant su būgnelio membrana, tiek mėgaujantis lėkščių ir mažų gongų skambesiu. Visi garsai tarsi muilo burbulai pasklido ore ir pasirodė visu savo tyrumu – jokio perdėto bumbsėjimo, jokio trūkumo tylai. Performansas užbaigtas stryku braukiant per rankoje laikomą lėkštę, ja mojuojant ore, galiausiai priglaudžiant prie krūtinės ir nusilenkiant. Sujaudintas nuoširdus ačiū už praplėstą požiūrį į tokį griausmingą instrumentą kaip būgnai.

Po pertraukos buvo laukiama sprogimo. Grynakraujai danai Ibrahim Electric kartu su Liudu Mockūnu švystelėjo energijos sviedinį publikai nuo pirmųjų minučių. Dainas pristatinėjo gitaristas Niclas Knudsen, jaunatviškas ABBA veidrodis, grodamas solo partijas būtinai palydintis kiekvieną garsą lūpomis. Vargonų didįjį pedalą ryškiai raudonu sportbačiu spaudė Jeppe Tuxen, tuo pačiu kitos kojos pilka kojine lakstydamas mažaisiais pedalais ir nuolat šypsodamasis. Nenutrūkstantį ir nepailstantį ritmą padėjo palaikyti būgnininkas Stefan Pasborg, o Liudas Mockūnas nuolat drumstė ramybę pakankamai virtuozišku saksofono solo. Kojos atsisakė paklusti ramumai, o rankos daužė per kelius – štai koks nesustabdomai linksmas užtaisas praskaidrino publikos susikaupimą. Entuziazmu gal kiek panašūs į Peter, Bjorn & John, The Go! Team, The Doors ir Emerson, Lake & Palmer hibridą, danai nepaliko salėje abejingų. Vienintelis klausimas liko – kodėl niekas nešoko ir ar grindinys tarp kėdžių eilių liko sveikas. Sugroję vos 6-7 dainas, Ibrahim Electric paliko sceną. Po audringiausių šiemet plojimų grįžo bisui ir išjudino dar nešokusius 2 papildomais kūriniais, kurie viršijo visas energingumo padorumo ribas. Net D.Užkuraitis kulisuos patenkintas bumbsėjo mikrofonu sau į pilvą. „Go and buy our CD „Absinthe“ in the loby, buy our CD and make us rich, Ibr-r-rahim Electr-r-ric, Ibr-r-rahim Electr-r-ric…“ – ragino klausytojus barzdotasis Niclas, ir pasibaigus koncertui, niūniuodami pusiau balkanišką „tiuriu tiuriu tiuriuriu“, nemaža dalis publikos taip ir padarė. Beje, jų albume jėgos akivaizdžiai trūksta, tačiau argi tai svarbu?

Paskutinę dieną, sekmadienį, mūsų laukia vingrusis pianistas Andy Emler su grupe, paslaptingieji šveicarai Ronin, šamaniškoji Sainkho su Nomad projektu ir Juozo Milašiaus specialiai parengtas numeris. Gerų emocijų!