Projektas: Psilikono teatras „IŠDURTAS IR APIPLĖŠTAS“

Tikrais kriminalinės kronikos faktais, anekdotais ir poetiniais tekstais paremta audiovizualinė istorija, gyvo vaizdo ir garso projekcijomis pasakojama ant pastato sienos.

Vieta: Maironio g. 25, namo siena prie Barbakano mašinų stovėjimo aikštelės.

Laikas: 23.00, 00.30

Projekto autoriai: Auksė Petrulienė

Viename interviu kada “Psilikono teatro” iniciatorės, režisierės, silikoninių lėlių autorės ir videoperformansų atlikėjos, Auksės Petulienės, buvo paklausta apie šio teatro ištakas, ši juokdamasi atsakė: „Vis galvoju, kad reikėtų sukurti specialią istoriją apie „Psilikono teatro“ atsiradimą. Galėtų prasidėti taip: „Kai kartą norėjau pasididinti krūtis, į galvą man šovė mintis…”

“Psilikono teatrą“ sudaro miniatiūrinės, tąsios silikoninės lėlės. Kiekvienas sugadintas egzempliorius bet kuriuo momentu gali būti pakeistas identiška nauja atlieja nuo gipsinės formos. Specialiuosius efektus sukuria skystyje tirpdomi medikamentai (pvz. putojantys nuskausminamieji), buitinės chemijos ir grožio industrijos preparatai (šampūnai, kremai, lūpdažiai).

Visa, kas vyksta mažoje plokštumoje, tampa matoma veiksmą filmuojant ir projektuojant į didelį ekraną.
“Psilikono teatro“ vaidinimas yra viešas video žaidimas silikoniniais personažais, tekstais, asmeniniais ir, iš žiūrovų pasiskolintais, daiktais. Veiksmą palaiko ir lydi muzika.

[youtube hDLdtMq1WPA]

Nuo 2005 metų veikiantis teatras praeitą rudenį Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programai „Atvira erdvė 2007“ pristatė projektą „Stumbras ant taburetės“, ir taip siekė atkreipti visuomenės dėmesį į savižudybių problemą. Girdėjau, kad rengiant šį projektą net buvo konsultuojamasi su psichiatre, kad scenarijus ne tik būtų meniškai patrauklus, bet ir gydytų psichiką.

„Silikonas yra keista medžiaga, o tas „psi“ yra nuoroda į sielą, dvasią. Nežinau, ar čia geras pavadinimas, bet toks pavadinimas apibūdina chemijos ir alchemijos jungtį” – komentuoja pati A. Petrulienė Psilikino termino reikšmę.

Šis teatras įdomus ir tuo, kad dažniausiai kuria savo pasirodymus įvairiose, meno nepaliestose, netradicinėse erdvėse. Pvz., renginyje „Fluxus 75“, skirtame Jurgio Mačiūno 75-mečiui, spektaklį surengė baseine. Taip taip – pilname vandens ir besipliuškenančių žmonių ir, be abejonės, su aplink išvedžiotais ir pajungtais į elektros tinklą laidais!

Šį kartą „Psilikono teatras” palies naują visuomenės socialinę problemą – saugumą. Tamsią naktį miesto daugiabučių gyventojai savo kieme nesijaučia saugiai. Projektas skiriamas jų nerimui mažinti ir atmosferai gerinti. 40 min. tikrais kriminalinės kronikos faktais, anekdotais ir poetiniais tekstais paremta audiovizualinė istorija, papasakota gyvo vaizdo ir garso projekcijomis ant pastato sienos.
Pagrindinis istorijos herojus – pelę primenantis mechanizatorius, užstalėje pritrūkęs alkoholio, kartu su krikšto dukters tėvu išeina į vietos parduotuvę. Pakeliui jis įsivelia į nusikalstamas istorijas:
1. Veiksmas Nr.1 – CIGARETĖ IŠDAVIKĖ.
2. Veiksmas Nr. 2 – GATVĖS VIDURYJE – IŠSIŠOKĖLIS.
3. Veiksmas Nr.3 – Baudžiamasis kodeksas nužudymo iš meilės nenumato.
4. Veiksmas Nr. 4 – VISIŠKAI NIEKO.

Audiovizualinė istorija taps matoma daugybei „netradicinių“ žiūrovų (600 – 2000 daugiabučių gyventojų, atsižvelgiant į projekcijų skaičių) ir pagerins meno nepaliestos vietos (daugiabučių rajono) atmosferą.