„Įrašinėdamas naują albumą, gavau prašymą… Dėl muzikos dokumentiniam filmui apie prancūzų jūreivį Eric Tabarly. Pirma mintis buvo – o, dar viena jaudinanti drama iš serijos „A man facing the sea” – tereikia pridėti truputį akordeono ir gausis beskonybės viršūnė. Bet peržiūrėjęs filmą supratau, kad taip nėra. Tai filmas – nuostabiai paprastas Eric Tabarly paveikslas. Pasakotojas – pats Tabarly. Nuoširdus – sąžiningumo pavyzdys.

Todėl aš nusprendžiau trumpam atidėti savo albumo įrašus ir sėdau prie šio filmo garso takelio. Įrašiau kelioliką muzikinių kompozicijų. Galima sakyti muzikinių šio žmogaus portretų…” (- Yann Tiersen).

Daugeliui pažįstamas, kaip stebuklingo „Amelijos” gyvenimo muzikinis iliustratorius, prancūzas Yann Tiersen, nors ir padaro pertrauką tarp savo naujojo albumo įrašų (žadama, kad jis (ar net jie) bus kitų metų pradžioje), bet… Kaip pasakytų anglakalbiai – „for good”. Neslėpsiu, kad po „Good Bye Lenin!” garso takelio, galvoje (gerklėje?) ilgam įstrigo pastangos muzikiniais motyvais prifarširuoti žaliųjų „Globus” žirnelių dėžutę – patys sau tie motyvai lyg ir nieko, bet paėmus albumą apima pasimetimo jausmas – seki, ką kuri kompozicija iliustruoja, bet bendro skambesio nėra.

Su „Tabarly” Yann Tiersen dirbo kiek kitaip ir tai galima pagauti jo paties žodžiuose: „Įrašiau kelioliką muzikinių kompozicijų. Galima sakyti muzikinių šio žmogaus portretų…”. Šį kartą multiinstrumentalistas nesiekė iliustruoti atskirų filmo kadrų – tik pianino klavišais piešė portretą to, ką jo tautiečiai vadina „Prancūzijos buriavimo tėvu”. „Tabarly” skambesys dažniau klasikinis negu žaismingas, nėra vokalo, o didžiojoje daugumoje iš 15 kompozicijų – vien pianinas. „Tiesą sakant, kitkam aš neturėjau pakankamai laiko” – prisipažįsta Yann Tiersen, bet kai girdi galutinį rezultatą, tiesiog pamiršti, kad galėtum jį dėl ko nors kaltinti.

Filmo trailer’is:

[youtube YkJjeIlpq0g]

Paklausyti: Yann Tiersen – „Tabarly” [2008].