Nei viena leidykla nemoka daryti tiek daug teksto surinkimo klaidų ir negeba taip nereklamuoti savo leidinių kaip “Eridanas”, vis sparčiau prarandantis pagrindinio fantastikos leidėjo titulą. Eilinis pavyzdys – Vonda N. McIntyre romanas “Sapnų gyvatė” (Dreamsnake), pateiktas lentynose lyg eilinis PFAF serijos tomelis. O išraitymai nugarėlėje, kad tai 1978-ųjų Nebula ir 1979-ųjų Hugo bei Locus laimėjęs romanas, galėtų skaitytojui padėti apsispręsti, čiupti knygelę ar ne.

Romanas „Sapnų gyvatė“, išaugintas iš 1973-iaisiais Nebulą gavusio apsakymo „Of Mist, and Grass, and Sand“, piešia postapokaliptinį pasaulį, po branduolinių karų virtusį juodo smėlio dykyne su retomis oazėmis. Gyvatė – gydytoja, vyksta ten, kur reikia jos pagalbos. Visi daktarės vaistai gaunami iš krepšyje gabenamų trijų gyvačių: sapnų gyvatės Žalčio, kobros Miglos ir barškuolės Smėlio. Deja, vieno nesusipratimo metu klajoklių gentis nužudo Žaltį, kuris naudojamas skausmui ir kančioms malšinti. Gydytoja pasiryžta vykti į Centrą, kurio gyventojai, anot šnekų, turi sapnų gyvačių, nors dar nei vienam gydytojui nepavyko jų gauti.

Maždaug tokie siužetiniai rėmai veda skaitytoją po nepažįstamus McIntyre kraštus. Tiesa, moteriškė sukūrė vaizdų ateities ar tai paralelinio pasaulio kraštovaizdį, bet mokslinę fantastiką naudoja tik kaip dekoraciją – scenos vidury sukasi gerai pažįstama ir nestebinanti išmone žmogiškųjų jausmų mišrainėlė iš draugystės, meilės, pasiaukojimo, fizinės priklausomybės, moralės ir tiesos paieškų, nuskriaustųjų gelbėjimo ir blogųjų baudimo. Daug vietos skiriama savotiškam gydymo gyvatėmis procesui, keistokiems socialiniams ir fiziniams santykiams, veikėjų tarpusavio psichologinių ryšių analizei. Pasakojimo gyvumas ir įtaigumas taip pat būtų viena iš priežasčių skatinančių būtinai perskaityti „Sapnų gyvatę”.

Šiandien, pripratus prie kruvinesnio, painesnio ir įtemptesnio veiksmo sci-fi literatūros, „Sapnų gyvatė“ gali pasirodyti per paprasta ir per švelni, sukoncentruota į veikėjų vidinį pasaulį, lyg skirta tyresnės sielos skaitytojui, labiau gal net moteriškajai auditorijai. Įspūdį kiek slopina ir neefektinga pabaiga bei likę neatsakyti klausimai, neatskleistos paslaptys, užuominos, kurie leidžia autorei sukurpti ir ne vieną knygos tęsinį. Galbūt kai kas paaiškėja susijusiose novelėse „The Serpent’s Death“ (1978) ir „The Broken Dome“ (1978), kurias tikėkimės kažkada kažkur pavyks aptikti. Galbūt net vienoje iš jau seniau išleistų „Eridano“ knygų, kuriose viršelyje nurodytas autorius ir pavadinimas viduje talpina viršelyje nenurodytųjų kūrinius.

*****

Informacija apie knygą: romanas, iš anglų kalbos vertė Sonata Rilskytė. – Kaunas : Eridanas, 2007, 312, [2] p. – (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, t. 411). ISBN 978-9986-97-197-9