Šį mėnesį į akis krito daugybė gerų perleidinių. Taupantys šlamančius nesunkiai ras ir pigesnius ankstesnius leidimus, netaupantys tesidžiaugia šiandienine knygos kokybe. Bet pradžioje apie dar nematytus vertinius, kurių priekyje stovi fantastika.

Neil Gaiman jau tapo pažįstamas, mylimas ir laukiamas ne tik jaunimo. Dar vieną jo apysaką, „Kapinių knyga”, pagal apimtį panašesnę į romaną, serijoje „Z-7” išleido „Bonus animus”.

„Kapinių knyga” pasakoja apie Kitą – nepaprastą berniuką, gyvenantį nepaprastoje vietoje – vienintelį gyvą kapinių pilietį. Nuo kūdikystės išaugintas vaiduoklių, vilkolakių ir kitokių kapinių būtybių, Kitas išmoko senųjų jo auklėtojų papročių ir perėmė dabartines vaiduokliškas žinias. Jis įgijo gebėjimą išnykti. Ar gali vaiduoklių išaugintas vaikas džiaugtis gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių stebuklais ir galynėtis su jų siaubais?

Ši Neilo Gaimano siaubo pasaka, kaip ir tarptautiniu bestseleriu tapusi, visuotinai išgirta ,,Koralaina“, neabejotinai sužavės ir nustebins ne tik paauglius, bet ir daugybę suaugusiųjų Neilo Gaimano gerbėjų. „Kapinių knyga“ įvertinta beveik dvidešimčia įvairiausių apdovanojimų, tarp jų – Hug, Carnegie medal (už geriausią britų rašytojo metų knygą vaikams), Newbery medal (už ryškiausią metų įvykį amerikiečių vaikų literatūroje) ir kitais. Knyga puikavosi ,,New York Times“ bestselerių sąrašo pirmojoje vietoje, o dešimtuke išsilaikė šešiasdešimt vieną savaitę.

*****

Porą fantastinių naujienų pristato „Eridanas”. Tim Powers „Magiškos vilnys” turi kažkokių paralelių su greit kino teatruose pasirodysiančia „Karibų piratų” 4 dalimi, bet kol filmas ir knyga nečiupinėti, palyginti sudėtinga. Romanas nukelia į aštuonioliktąjį amžių, kur siaučia jūrininkai, piratai, zombiai ir neaiškios dvasios. Turėtų būti visai smagu.

Kitas PFAF leidinys, nors ir banaliu pavadinimu, sukurptas trijų garsių autorių: Larry Niven, Jerry Pournelle ir Michael Flynn. Romanas „Puolę angelai”, parašytas dar 1991 m., traukia dėmesį savo bauginančia tematika apie Žemės užterštumą ir galimas to pasekmes; ir žinoma – Prometheus premijos laimėjimu.

*****

Brangstant kavai rekomenduotina perorientuoti savo maisto kultūrą ir atsiverti vien arbatos teikiamam malonumui. Apie tokį kūno ir sielos peną, skonį, istoriją ir vartojimo ritualus pasakoja Victor H. Mair ir Erling Hoh knygoje „Tikroji arbatos istorija”.

Neaprėpiama ir įspūdinga arbatos kelionė visuomet gerokai apsunkindavo užduotį jos istorijos rašytojams. Turint galvoje arbatos botanines ir gydomąsias savybes, su ja susijusius religinius, kultūrinius, ekonominius, antropologinius, socialinius, politinius aspektus, giliausią senovę siekiančias šaknis, visišką atstumų bei kalbos barjerų nepaisymą, toji užduotis daugybę gijų susieti į vientisą, eiliniam skaitytojui suprantamą pasakojimą visuomet atrodė gan bauginanti ir Vakarų, ir Rytų rašytojams. Nepaisant to, pasaulio bibliotekų saugyklose, interneto archyvuose sukaupta šūsnys knygų bei žurnalų su skrupulingais, aistringais poetų, istorikų, mokslininkų bei humanistų darbais, kurių kiekviename stengtasi atversti vieną ar kitą arbatos istorijos puslapį. Pasitelkę istorinius dokumentus bei šaltinius (prieinamus ne viena Vakarų ar Rytų šalių kalba), šioje knygoje Tikroji arbatos istorija mes stengėmės atskirti tikrus faktus nuo tradicinių liaudies pasakojimų, išsklaidyti daugybę klaidingų teiginių apie šį visų mėgstamą gėrimą, pagaliau, išgryninti visą, mūsų sukauptą medžiagą į tokį pasakojimą, kuris būtų įdomus kiekvienam besidominčiam arbata bei išskirtine jos vieta žmonijos istorijoje.

*****

„Baltos lankos” bando gaivinti dar nepamirštą „Horizontų” seriją ir pristato Joshua Slocum knygą „Vienas su burėmis aplink pasaulį“.

Joshua Slocumas (Džošua Slokamas, 1844–1909) – amerikietis buriuotojas, pirmą kartą istorijoje nedideliu burlaiviu „Purslas“ (Spray) vienas pats apiplaukęs aplink pasaulį. Ilgiau nei trejus metus trukusios kelionės įspūdžius ir išgyvenimus jis aprašė knygoje Vienas su burėmis aplink pasaulį. Pirmą kartą išleista 1900 metais, ji tapo puikia patarimų knyga ateities jūrų keliautojams vienutininkams ir tikru atradimu visiems, kas trokšta bent savo vaizduotėje leistis į pavojų ir nuotykių kupiną kelionę jūra.

Tikroviškai perteikti kelionės vaizdai, įtikinamai pasakojami patirti džiaugsmai ir sunkumai, subtilus humoro jausmas neleidžia abejoti, kad autorius buvo talentingas rašytojas, lygiai kaip ir puikus laivų statytojas bei navigatorius. Naudodamasis savo patirtimi, žiniomis ir gerai išmanydamas buriavimo principus, Slocumas naudojo virvę šturvalui pririšti ir burlaivis vairuodavo pats save. Tai davė pradžią įvairiausių tipų autopilotams, be kurių šiais laikais negali apsieiti nė vienas tolimojo plaukiojimo laivas.

Ši naujovė ir knygoje entuziastingai papasakota kelionės istorija įkvėpė daugybę žmonių. Atsirado Slocumo sekėjų buriuotojų, kurie atliko vėlesnius vienutininkų žygius aplink pasaulį. Ir ne tik… Žymus amerikiečių rašytojas Jackas Londonas perskaitęs knygą taip susidomėjo jūros tema, kad net nebūdamas buriuotojas parašė savo garsųjį romaną Jūrų vilkas.

*****

Marlena Zimna knygoje „Kas nužudė Vysockį?” rašo apie gerai žinomą asmenybę. Nors pagalvojus, ką dar naujo apie Visockį galima išspausti. Anotacija paaiškina:

Dažnas, perskaitęs šios knygos pavadinimą, veikiausiai šyptels: „Kas to nežino?“ Ir gal net nesusimąstys, kad kiekvieną mūsų žudo tiesiog gyvenimas – sudėtingas, painus, nenusisekęs ir net… laimingas.

Tad ir populiarųjį rusų aktorių, poetą, dainininką Vladimirą Vysockį nužudė likimo jam skirtas gyvenimas. Nenuolankus būdas, maištinga kūryba, nenorėjimas paklusti dviveidiškai santvarkai būrė aplink jį ne tik draugus, bet ir priešus. Ir pati sistema tarsi plieniniais varžtais žalojo trapią menininko sielą, o galiausiai pasikėsino ir į jo kūną.

*****

Ir pabaigai keli perleidiniai:

Markas Tvenas „Jankis karaliaus Artūro dvare” (Bonus Animus; serija „Zenitas”);

Romanas ,,Jankis karaliaus Artūro dvare” – vienas svarbiausių kūrinių, be kurio neįsivaizduojamas Marko Tveno kūrybinis palikimas. Pasirodęs 1889 m. parašytas puikia, lengvai skaitoma kalba su išskirtiniu M. Tvenui būdingu humoru, ironija ir įtaiga, romanas atspindėjo rašytojo nusivylimą XIX a. JAV politikais, garbinusiais karaliaus Artūro epochą – lyg tai būtu buvęs tikras ,,aukso amžius”, kur viskas tobula: aplink kilnūs riteriai, nesibaigiantys žygdarbiai, nuostabios damos.

,,Jankis karaliaus Artūro dvare”, pasirodęs likus keliems metams iki H. Velso romano ,,Laiko mašina” išleidimo, laikomas ,,alternatyviosios istorijos” žanro pradininku. Nuo šio romano pirmosios lietuviškos laidos 1951 m. praėjo jau daugiau kaip pusė amžiaus, todėl Lietuvoje jis tebėra praktiškai nežinomas, o tiems, kas jį yra skaitę primename, kad anuomet leidėjams nepavyko išvengti tam tikrų ,,nuostolių”, todėl dabar ir jie galės perskaityti šį romaną tokį, kokį jį paliko M. Tvenas.

*****

Charles Bukowski „Moterys” (Kitos knygos)

Charleso Bukowskio Alter Ego Henris Chinaskis − jam jau per 50 − susitinka daug moterų, virste virstančių į jo lovą… Jis geria ir dulkinasi, bet daro tai gal net romantiškai sentimentaliai, giliai širdyje trokšdamas tos vienos vienintelės meilės… Šiame romane, kaip ir kituose Charleso Bukowskio kūriniuose, verda žemųjų Amerikos sluoksnių gyvenimas. Beprotiškos, absurdiškos ir politiškai nekorektiškos situacijos, iki vulgarumo nusiritantys žmonių santykiai, čia perteikti sąžiningai ir atvirai − Charlesui Bukowskiui būdingu emociškai precizišku, kandžiu, kupinu saviironijos ir humoro stiliumi.
Romanas „Moterys“ (Women, 1978) parašytas vėlyvajame autoriaus gyvenimo laikotarpyje, kai jis jau buvo perkopęs penktą dešimtį, pripažintas Amerikos poetas ir prozininkas.

*****

Henry James „Moters portretas” (Alma littera)

Izabelė Arčer – jauna graži mergina, trokštanti pažinti pasaulį. Vos atvykusi į Europą, Izabelė savo žavesiu pakeri visus, atsiranda ne vienas gerbėjas, norintis ją vesti. Tačiau gyvenimo kelią Izabelė renkasi pati. Atstumia lordo Vorbertono širdį, nepatiki ir Kasparo Gudvudo ketinimais, o į tylią ir nieko nereikalaujančią pusbrolio Ralfo meilę taip pat neatsako.

Izabelė trokšta laisvės ir nevaržomo gyvenimo, kurį, kaip ją įtikino madam Merl, galėsiantis suteikti senas jos draugas Gilbertas Osmondas. Mergina patenka į pinklių ir apgaulės ratą, kuris tampa per didele kaina už troškimą pažinti pasaulį.

Pagal šį romaną buvo sukurtas serialas, o 1996 m. pastatytas filmas su garsiaisiais aktoriais – Nikole Kidman ir Džonu Malkovičium.

*****

Carlos Ruiz Zafón „Vėjo šešėlis„ (Tyto alba) Ištraukos

1945 metai, pokario Barselona. Dešimtmetis Danielis, pabudęs iš baisaus košmaro, suvokia, kad nebegali atsiminti savo velionės mamos veido. Norėdamas paguosti savo vienturtį, jo tėvas bukinistas, prisaikdinęs saugoti paslaptį, nuveda Danielį į slaptą biblioteką, kurioje leidžia išsirinkti vieną knygą… Berniukas pasirenka „Vėjo šešėlį“, kurio autorius – Chulijanas Karaksas, paslaptinga asmenybė. Danielis imasi ieškoti kitų pamėgto rašytojo kūrinių ir atranda, kad visi jie buvo sudeginti paslaptingo nepažįstamojo, kurį, atrodo, apsėdusi manija nušluoti nuo žemės paviršiaus visą Chulijano Karakso literatūrinį palikimą. Berniukas pasiryžta išsiaiškinti tiesą apie rašytoją ir pamažu atskleidžia istoriją, kupiną žmogžudysčių, beprotybės ir paslapčių, kurias geriausia būtų pamiršti…

“Vėjo šešėlis” – kupina paslapčių Barselonos istorija, meilės rašytojams ir knygoms persmelktas nepamirštamas pasakojimas apie aistrą, ištinkančią netikėtai, apie mirtį ir gyvenimą.

Kovo mėnesio g.eros naujos knygos.