Nepadoriai trumpas Niva mini albumas, kurio, po pernai pasirodžiusio kūrinio „Ghost In My Head”, tikrai buvo verta laukti. Su šešių kūrinėlių „Feverish Dreams EP” švedas sumuša visus kitus šių metų šoklios muzikos gulintiesiems arba bedroom pop muzikos kūrėjus. Šis ep yra geriausia ir gražiausia, ką teko pastaruoju metu girdėti. Išleistas Something In Construction leible, Niva darbas nenusileidžia kitiems ten šefuojamiems pavadinimams: Air France, Memory Tapes, Loney Dear. Jaunojo svajotojo Christian’o Niva vokalas perleistas per reverberius, vaikiškų šūksnių-krykštavimų aidas ir nepriekaištinga, minkšta, sendinta sintezatorių muzika, skirta sužeistoms, mylinčioms, verkiančioms iš džiaugsmo ir skausmo širdims. Toliau skaityti NIVA – Feverish Dreams Ep [Something In Construction; 2011] →

Ketvirtasis Siverto solinis darbas. Kaip jis pats sako, tai kol kas pats eksperimentiškiausias jo albumas, kuriame girdima black metal, industrial noise, krautrocko ir prancūziškos pop muzikos įtaka, ir nesvarbu, kad viskas įdainuota angliškais tekstais – „Long Slow Distance” kupinas norvegiško identiteto.

Su viskuo galima sutikti. Tik visų pirma – tai kietas albumas. Tamsus ir niūrus, kaip mazute besiblaškančios ar savame kalėjime įklimpusios Aronofsky gulbės. Toks blogą lemiantis, šiek tiek piktas, nelaimingas ir nevilties kupinas. Visiškai ne toks melodingas ir be gražių sintezatorių, kokius  girdėjome anksčiausiai pasirodžiusiame „Under Administration”. Toliau skaityti SIVERT HØYEM – Long Slow Distance [2011] →