„For Each A Future Tethered” – lengvas, gražus, intymus, akustinis, kiek folkiškas jaunučio anglo Joel’io Nicholson’o antrasis albumas. Už pirmąjį „Sleep at your own speed” (2008) daug turiningesnis, pilnesnis, įvairesnis, sudėtingesnis, nors toks pats kažkur jau ne kartą girdėtas. Būtent tas artimas Kings Of Convenience skambesys ir Elliott Smith vokalo pastatymas kiek užknisa, nes žinai, jog tai nei vieni, nei kitas. Vienok, tai vientisas (gal net per daug) melancholiškas garso takelis, kuriame nepasiklysti padeda tokios kompozicijos kaip „Blood For The Breeze”, „Sin So Sweet” ir „Bobby”. Toliau skaityti BUTCHER THE BAR – For Each A Future Tethered [2011] →

Johan Agebjörn, švedų dueto Sally Shapiro muzikinė pusė, šiemet išleido net du albumus: kupiną nykokų ambientinių kompozicijų „The Mountain Lake” ir smagių momentų turintį „Casablanca Nights”. Pastarasis Sally Shapiro neo-italo disco stilistika įtraukia į jau pažįstamą, minkštą, melancholišką pop skambesį, kuriam vokalines partijas „paskolino” ta pati Sally, Friday Bridge, Lake Heartbeat. Albumas neverčia iš kojų, skamba lyg gerų aštuoniasdešimtųjų hitų rinkinys, bet puikiai tinka numalšinti disco laikų nostalgijai, kai kolonėlėse sukosi Sandra, Valerie Dore ar Giorgio Moroder.

Atskiro dėmesio verti: Toliau skaityti Johan Agebjörn – Casablanca Nights [2011] →

Pagaliau Enya išdrįso imtis kažko įdomesnio ir susimetė į vieną krūvą su elektroniniais Goldfrapp‘ais — toks buvo pirmasis įspūdis, pradėjus klausyti Annabel Alpers projekto iš Naujosios Zelandijos naujo albumo „Bachelorette“. Trečiasis albumas kol kas, mano manymu, lenkia visus ankstesnius projekto įrašus, kur greta vokalo buvo ryškiau akcentuojama ir instrumentinė pusė.

Šįkart „Bachelorette“ leidžia visu gražumu atsiskleisti nuostabiam Alpers vokalui, kuris pats sau pritaria choru, pasikartoja, tampa papildomu muzikos instrumentu, vietomis iš gyvo virsta į robotizuotą ir tinkamai įsipaišo į lengvą elektroninį audinį — taip sukuriamas daugiasluoksnis elektronikos ir vokalo sintezės švelnių lopšinių albumas. Toliau skaityti BACHELORETTE – Bachelorette [2011] →

Ziggy Marley – vienas iš keliolikos legendinio Bobo palikuonių ir vienas iš kelių dainuojančiųjų leidžia vis puikesnius solinius albumus. Regiui nereikia sudėtingumo: pakanka jamaikietiškos nuotaikos ir visiems marihuanos gerbėjams pažįstamo ritmo, ant kurio gali uždėti naujus žodžius ir papildomą instrumentalą. „Wild And Free”, skirtas marihuanos legalizavimui Kalifornijos valstijoje, srūva iš garsiakalbių saule, šiluma, muzika, meile ir globalinėmis problemomis.
Titulinis takelis stebina stipriu aktoriaus Woody Harrelson’o vokalu, smagu klausyti ir dažnai pasirodantį moterišką pritarimą, o prodiuserio Don Was (The Rolling Stones) gitariniai, sintezatoriniai ir klavišiniai pagardai daro albumo muziką įdomesnę, nei galima buvo tikėtis iš Ziggy be The Melody Makers. Toliau skaityti ZIGGY MARLEY – Wild And Free [2011] →