Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

13 & GOD – Own Your Ghost [2011]

Albumai, Muzika

„13 & God” pavadinimas galvoje likęs dar nuo 2005-ųjų, kai jų „Men Of Station ep” buvo be perstojo sukamas ne vieną savaitę. Projektas, susidedantis iš mažiau žinomų amerikietiškųjų hiphoperių „Themselves” ir labiau mūsuose mylimų vokiškųjų „The Notwist”, vėl pateikia neįprastą, keistoką, tačiau labai įdomų ir labai klausomą antrąjį albumą „Own Your Ghost”.

Lengva, ritmiška ir kiek mistiška triphopinė elektronika, vietomis minimaliai pagražinta indierokiniais elementais, puikiai dera su retkarčiais išlendančiu, vos pagaunamu, plaukiojančiu lyrišku vokalu ir su dažniau pasirodančiu repavimu, eilių skaitymu.

Muzikaliai stiprus vientisas albumas, prašantis ne vienos perklausos ir sulig kiekviena neprarandantis savo gilumo. Toliau skaityti 13 & GOD – Own Your Ghost [2011] →

NAUJOS G.EROS KNYGOS [2011, birželis – liepa]

Kultūra (kt.), Literatūra

Atostogų metas persirito jau į antrąją pusę, mes vis rečiau išeinam į eterį, šiek tiek apleidom labdaringąją kultūrinę veiklą, bet knygų skaityti nenustojom. Tiesa, daugiau skaitom senesnius leidimus, bet retkarčiais žvilgtelime į naujų leidinių viršelius ir darome norimų perskaityti knygų sąrašą. Tikėtina jame atsidurs ir kai kas iš žemiau paminėtųjų.

„Baltos lankos” išleido Julian‘o Barnes‘o knygą „Flobero papūga”. Turime lietuviškai šio anglo „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių”, bet visi kritikai sako, kad „Flobero papūga” yra daug geriau. Ir nėra pagrindo netikėti, kad ši Bukeriui nominuota knyga nesužavės skaitytojo. Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2011, birželis – liepa] →

PER OLOV ENQUIST „Blanša ir Marija”

Kultūra (kt.), Literatūra

Meilė gimsta tada, kai kas nors pasidalija savo tamsa su tuo, kurį myli.

LRS leidyklos darbuotojos guodėsi, kad Per‘o Olov‘o Enquist’o knygos mūsuose niekaip neįgauna populiarumo. Ir čia, matyt, ne reklamos trūkumas ir būdai kalti, nors, lietuviškai informacijos, kad Enquisto senelių namas stovėjo kaimynystėje su Stiego Larssono tėvų namu, neaptikau niekur. Tik abejoju, kad tokios žinios išgelbėtų Enquisto lietuviškų vertimų skaitomumą. Aš pats visiškai sutinku su požiūriu, kad kartą paragavęs šito švedo, gali daugiau ir nenorėti. Ir drįsčiau teigti, kad ne vienas vartotojas, atsikandęs keletą puslapėlių, numetė šį sunkiai kramtomą maistą pelyti, nesmalsaudamas, kokio skonio bus įdaras.

Viena vertus vis dar gyvą rašytoją, jau dabar vadinamą švedų literatūros klasiku, galima rekomenduoti pasiilgusiems ko nors naujo, kitokio, išskirtinio, nestandartinio, postmodernaus, tačiau kita vertus Enquist‘o skaitymas prilygsta juodam darbui: galima užstrigti viename puslapyje ir iš jo ilgam neišeiti. Keistokai tai atrodo, žinant, kad autorius naudoja nesudėtingą žodyną, lakonišką kalbą ir trumpus sakinius, tačiau teksto visuma primena nesibaigiantį, netaisyklingą haiku, kuriame literatūrinis audinys pinamas tik švedui paklūstančia ir suvokiama tvarka, katroje skaitytojui knebinėtis nėra lengva, nors, nesakyčiau, jog nemalonu. Toliau skaityti PER OLOV ENQUIST „Blanša ir Marija” →