Dvidešimt kelerių narių kompanija iš Švedijos padarė smagų, nuotaiką pataisantį, vasarišką albumą: daug pučiamųjų, daugiabalsio chorinio dainavimo, smagi nepretenzinga nuotaika šiltai, saulėtai dienai ir greit įsimenančios eilutės. Gal ir neskambės amžinai, bet vienai dienai tikrai tiks.
httpv://www.youtube.com/watch?v=aCPvRLrzp5U
httpv://www.youtube.com/watch?v=Pslgx7xa2bg&feature=related
httpv://www.youtube.com/watch?v=8cuenBssxhw
Nei viena leidykla nemoka daryti tiek daug teksto surinkimo klaidų ir negeba taip nereklamuoti savo leidinių kaip “Eridanas”, vis sparčiau prarandantis pagrindinio fantastikos leidėjo titulą. Eilinis pavyzdys – Vonda N. McIntyre romanas “Sapnų gyvatė” (Dreamsnake), pateiktas lentynose lyg eilinis PFAF serijos tomelis. O išraitymai nugarėlėje, kad tai 1978-ųjų Nebula ir 1979-ųjų Hugo bei Locus laimėjęs romanas, galėtų skaitytojui padėti apsispręsti, čiupti knygelę ar ne.
Romanas „Sapnų gyvatė“, išaugintas iš 1973-iaisiais Nebulą gavusio apsakymo „Of Mist, and Grass, and Sand“, piešia postapokaliptinį pasaulį, po branduolinių karų virtusį juodo smėlio dykyne su retomis oazėmis. Gyvatė – gydytoja, vyksta ten, kur reikia jos pagalbos. Visi daktarės vaistai gaunami iš krepšyje gabenamų trijų gyvačių: sapnų gyvatės Žalčio, kobros Miglos ir barškuolės Smėlio. Deja, vieno nesusipratimo metu klajoklių gentis nužudo Žaltį, kuris naudojamas Toliau skaityti VONDA N.MCINTYRE „Sapnų Gyvatė”
httpv://www.youtube.com/watch?v=tKCCNt5DaiU
Nedaug yra klausomai bliuzuojančių moteriškių. Anni Piper viena iš tų nedaugelio. Jos vokalas prie gitarinių tampymų tinka kaip mėnuo prie naktinio dangaus, o elektrinis šiuolaikiškas bliuzrokas iš Anni rankų ir lūpų skamba skaniai kaip pirmieji bučiniai. O jei jau bliuzas ne prie širdies, pažiūrėkit į šitą laukinišką moterį, kuriai gitara tinka labiau nei gėlės.
httpv://www.youtube.com/watch?v=IkMiosvio9k
httpv://www.youtube.com/watch?v=alS1TBYR6Yo
www. annipiper.com
httpv://www.youtube.com/watch?v=vDGmMD3otzw
Šiandien organizatoriai skelbia, kad jubiliejiniame dešimtajame Heineken Open’er festivalyje pasirodys Prince. Multiinstrumentalistas, kuris šiapus Atlanto koncertuoja itin retai. Ir, nors, kai kas sako, kad jo geriausi laikai jau praeity, bet Prince iš sąrašų atlikėjų, kuriuos reiktų pamatyti prieš numirštant, niekur nedingsta.
httpv://www.youtube.com/watch?v=5vo3Nuv4BE0&feature=related
O dar bus tiek ir to, kad nors persiplėšk: The Strokes, James Blake, British Sea Power, Caribou, Chapel Club, Chromeo, Coldplay, Cut Copy, Deadmau5, Foals, Hurts, M.I.A., Paolo Nutini, Pulp, Simian Mobile Disco (live), The National, The Wombats, These New Puritans, Two Door Cinema Club, Youssou N’Dour ir kt.
Ką čia ir sakyti, tokias knygas kaip Henrio Džeimso (Henry James) „Moters portretas“ visad geidi perskaityti ir statai į trokštamųjų eilės pradžią, bet vis nutolini dėl smarvės trūkumo. Būtum mokykloj, rastųsi kas priverčia. Ir pagalvoji – vargšai tie amerikoniukai, kuriuos greičiausiai muštrija „Moters portretu“ pagal privalomąją mokyklinę literatūros programą, nors tieji, užatlantiniai, neturėtų būt bukesni nei mūsieji, jau seniai suvokę, kad lengviau ir greičiau paspoksoti ekranizaciją, nei dvi savaites sėdėti prie šešių šimtų puslapių plytos. Jie gali rinktis tarp puspenktos valandos išsamesnio BBC serialo ir pustrečios puikaus filmo su Nikole Kidman ir Džonu Malkovičiumi.
Pasiryžę visgi skaityti taip pat turi pasirinkimo galimybę: originalo kalba arba lietuviškąjį Auksės Mardosaitės vertimą, kurį galima rasti šiandien jau kiek pablukusiais puslapiais prieš dvidešimt metų „Vagos“ išleistą „Pasaulinės literatūros bibliotekoje“ ar šiemet stambesnėmis raidėmis leidyklos „Alma littera“ pastorintame egzemplioriuje. Toliau skaityti HENRY JAMES „Moters portretas”
httpv://www.youtube.com/watch?v=T4K9db0lCG8