Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

G.eriausi 2017 metų filmai

Šiemet mano repertuare vyravo „sugrįžimų” filmai. Bent toks liko metus apibendrinantis įspūdis. Nes: tėvas grįžta pas dukrą, sūnus – pas komoje gulintį tėvą, žmonos išvarytas sūnus – pas tėvus, garsi aktorė sugrįžta į gimtinę, buvęs vyras bet kokia kaina nori sugrįžti pas žmoną, sesuo atvyksta į brolio laidotuves ir pan. Toks siužetinis motyvas vis sukeldavo deja vu jausmą ir eilinio „sugrįžimo” įspūdį kiek pamenkindavo, bet ne vienas toks filmas visgi pateko į šį sąrašą. Ir smagu būtų vėl prie šių filmų kada sugrįžti. Ypač prie pirmų dešimties.

VANDENIS / Aquarius (2016)
Taip, tai yra mano metų filmų filmas. Kodėl? Sudėtingas klausimas. Čia kaip dabar su atgimusia vinilo kultūra – galima muziką klausyti ir iš kompiuterio ar telefono, bet žmogui norisi kažko apčiuopiamo ir gražaus lentynoje. Juolab, jeigu ten esantis kiekvienas vinilas pasakoja tau savą istoriją. Tai ir vaikystės namai, kelionės, dovana, aplankyti koncertai, kitos progos ir pan. Tie daiktai tampa praeities ir atminties dalimi, kurios nesinori atsisakyti jokia kaina. Tokia sentimentali yra ir „Vandenio” herojė. Vieniša, nors ir lankoma vaikų, anūkų. Dėl užsispyrimo nesuprasta artimųjų, laikoma arogantiška. Dėl teisingumo ir figūros tiesumo gerbiama aplinkinių. Ji, kaip tas visų kitų paliktas daugiabutis,- lengvai nesugriaunama, nes pamatai dar tvirti. Tai toks išoriškai tylokas, tačiau rėkiantis vidumi filmas, kuris sulig titrais tavyje ilgai nesibaigia. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų filmai →

G.eriausi 2017 metų albumai

Kuo toliau, tuo sunkiau sekasi man suprasti naująją muziką. Todėl čia nėra Jlin, GAS, Arca, King Krule, Fever Ray, kurių naujus albumus mano ausys priskiria labiau madingiems, bet ne maloniai klausomiems įrašams.  Bet sąrašas gavosi vis tiek ilgas. Kam per ilgas – galite kreipti dėmesį tik į raudoną spalvą.

ALGIERS – The Underside of Power (2017)
Neįtikėtinai stiprus ir įdomus albumas. Net labesnis už debiutinį. Toks industrinio soul fenomenas. Tiesa, stebint grupę gyvai liko nemažas nusivylimas. Toliau skaityti G.eriausi 2017 metų albumai →

Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You”

Ketvirtadienį „Loftas” nebuvo sausakimšas, bet labai nedaug trūko.

Scenoje, raudonų užuolaidų fone puikavosi apvalios didžiulės, nuo viršaus nuleistos lempos, pabrėžiančios albumo pavadinimą ir kuriančios kambario įspūdį.
Palubėje ant balkių dar sukosi foto/video montažas apie kažką, su nesunkiai įskaitomu pranešimu, kad nelegalūs Windowsai prašosi aktyvavimo.

Garbanotas bosistas, kaip ir žadėjo, nevėlavo ir ant scenos pasirodė laiku. Keturiese, kaip jau įprasta paskutiniu metu. Šarukas, Kipras ir du Mantai pristatė savo naująjį albumą „Room for You”.

Lietuviškieji Vudstoko palikuonys atėjo ir davė truputį dzeržgesio į mūsų kasdienybę. Toliau skaityti Kaip GARBANOTAS BOSISTAS pristatė albumą „Room For You” →

RICHARD K. MORGAN „Skaitmeninės sąmonės”, „Pražuvę angelai”, „Įniršio formos”

Richardo K. Morgano serijos apie Takešį Kovačą knygas, ypač pirmąją, „Skaitmeninės sąmonės”, galima dažnai aptikti minimas tarp geriausiųjų kyberpanko literatūros kūrinių. O dar Netflix informuoja, kad pagal pirmąją knygą jau sukamas dešimties dalių serialas. Tokios paskatos atvedė prie šitos trilogijos, kurią turime lietuviškai dar iš, taip vadinamų, „Eridano” laikų.

„Skaitmeninės sąmonės” („Altered Carbon”) pasirodė 2002-aisiais ir netgi laimėjo Philipo K. Dicko apdovanojimą už geriausią romaną. Ir reikia sutikti, jog tas kūrinys to vertas. Pradedi ir negali sustoti. Morgano ateities pasaulis stebina, o užminta detektyvinė mįslė tik dar labiau padidina intrigą. Toliau skaityti RICHARD K. MORGAN „Skaitmeninės sąmonės”, „Pražuvę angelai”, „Įniršio formos” →

UPRISING TREE – RAINBOW PEOPLE [2017]

Uprising Tree – aštuonių asmenų lietuvių grupė, prisistatanti su debiutiniu devynių kūrinių albumu „Rainbow People”, kurį reikia statyti į regio ir dub lentyną.

Taip, smagu, kad regis Lietuvoje kelia galvą ir gal išauš ta diena, kai mūsų padangėje apturėsime ne tik kokiame DIY festivalyje regio scenelę, bet visą festivalį „Regio naktys”, kuriame mūsieji regininkai sugebės pavežti didžiąją repertuaro dalį. Bet iki to dar, matyt, tolokai.

Uprising Tree demonstruoja gerus, saulėtus norus ir bando sakyti, kad turi, ką pasakyti, tačiau vis tiek ši aštuoniukė labiau primena baugščiai sterilius ir tvarkingus Ministry of Echology studijinius įrašus, nei atsipūtusių ir saulėtų regininkų, LMP ar Shidlo, kūrybą.  Toliau skaityti UPRISING TREE – RAINBOW PEOPLE [2017] →

BĖGANTIS SKUSTUVO AŠMENIMIS 2049 / BLADE RUNNER 2049 (rež. Denis Villeneuve, 2017)

You’ve never seen a miracle.

Denisas Villeneuve’as pakartojo tai, ką Jamesui Cameronui pavyko padaryti su kultiniu T2 – t.y. sukūrė už originalą geresnį tęsinį. Kino istorijoje tai nėra dažnas reiškinys, tad kol dar filmą galima pamatyti dideliame ekrane, tai ir reikėtų padaryti, nes rezultatas viršijo visus asmeninius lūkesčius. Tiesą sakant, tie lūkesčiai nebuvo baisiai dideli, nes Ridley Scotto „Bėgantį skustuvo ašmenimis” niekada nelaikiau šedevru – taip, futuristinis pasaulis tuomet buvo nupieštas įspūdingai (tas įspūdis lieka ir žiūrint šį 1982-ųjų gaminį šiandien), tačiau personažų atskleidimas ir sekama istorija visai neimponuoja ir kelia labiau nuobodulį negu intrigą, nekalbant jau apie galėjimą sugretinti su Philipo K. Dicko kūrinio psichologizmu ir įtaiga.

O štai kanadietis Villeneuve’as jau ne pirmą kartą įrodo, kad kine geba atskleisti veikėjų smegenų ir sielos užkaborius – be šitų dedamųjų bet koks mokslinės fantastikos filmas virsta plastikiniu dvimačiu komiksu, kuris leidžia būti sklaidomas taukinais pirštais ir nebūtinai skaitant visus dialogus. Jeigu filmas turi žmogiškos dvasios gelmės, tai specialieji efektai lieka antrame plane – tik kaip dekoracija esmės įrėminimui. „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049” būtent tokia – nors ir replikantiška – gelme griebia žiūrovą už paširdžių, įtraukia į 2049-ųjų futuristinį pasaulį ir nepaleidžia veik tris valandas. Toliau skaityti BĖGANTIS SKUSTUVO AŠMENIMIS 2049 / BLADE RUNNER 2049 (rež. Denis Villeneuve, 2017) →

[tv series:] EPISODES (2011-2017)

Nebanaliai komiška situacijų komedija, kuriai priklausomybė neišsivystė, tačiau mesti taip pat nesinori. „Episodes” turi kažką tokio artimo širdžiai, kas kelia tyrą ir giedrą šypseną bei kaskart suteikia smagaus juoko dozę.

Tai serialas apie serialo kūrimą. Du scenaristai anglai, zainfeldiškai žydiškos išvaizdos Šonas (Stephen Mangan) ir jo ne ką įprastesnės išvaizdos žmona Beverli (Tamsin Greig, trenktuolė iš „Black books”), po didžiulio pasisekimo sulaukusio šou Anglijoje gauna kvietimą į Holivudą kurti scenarijų amerikietiškam remeikui. Tokių pasiūlymų neatsisakoma, o naujas kūrinys turėtų susilaukti pripažinimo, nes jame sutiko filmuotis pats Mattas LeBlancas (seriale vaidinantis Mattą LeBlancą), visų pažįstamą tik kaip jau atgyvenusios šlovės šleifą velkančių „Draugų” herojų. Bet naujas anglų kūrinys Amerikėje neprigijo, nes tuo metu topuose karaliauja naujiena su kalbančiu šunimi – kiek įkirtau, tai aliuzija į tuo pat metu startavusį serialą „Wilfred”. Žemi reitingai kanalo direktorių verčia rautis plaukus, o nepritampanti britų porelė neriasi iš kailio ne tik dėl serialo, bet ir dėl asmeninių santykių Holivudo pagundų padangėje. Toliau skaityti [tv series:] EPISODES (2011-2017) →