Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

JOHN BURDETT „Bankoko šmėklos”

bankoko_smeklos_z1Kultūriniame konflikte būna aukų.

„Bankoko šmėklos” (Bangkok Haunts) – trečiasis Johno Burdetto kriminalinis romanas apie ypatingąjį Karališkosios Tailando policijos detektyvą Sončajų Džitpličipą. Ir šį kartą pusiau tajas, pusiau vakarietis budistas imasi tirti bylą, kuri glaudžiai susijusi su paties Sončajaus praeitimi.

Viskas prasideda, kai Sončajus gauna diską su filmu, kuriame užfiksuoti vaizdai kaip nužudoma prostitutė Damrong, kadaise dirbusi Sončajaus motinos viešnamyje ir buvusi Sončajaus mylimąja. Detektyvas seka Damrong praeities pėdsakais, kurie vingiuoja nuo Kambodžos iki Amerikos ir galop grįžta į Bankoką, kuriame sukasi tik aukštuomenei skirti sekso klubai su ypatingų poreikių klientais, porno filmų industrija, teisiniai ssandoriais, apie kokius Vakaruose girdėti neteko, ir šmėklos, kurios gyvena tarp tajų, su kuriomis kasdien gyvena tajai. Tokių, sunkiai atsikratomų, šmėklų turi ir Sončajus…

Toliau skaityti JOHN BURDETT „Bankoko šmėklos” →

BEN GOLDBERG – Orphic Machine [2015]

FrontAs soon
as I
begin to read a poem
I stop talking

Jeigu būčiau nakties muzikos inžinierius, tai šią plokštelę šiuo momentu įrašyčiau pirmuoju numeriu. Ir čia nesvarbu, kad kartais Beno Goldbergo komanda albume „Orphic Machine” užaštrina kampus ir verčia jaustis nepatogiai lyg vidurnaktį pro langą įspindusi pilnatis.

Prieš porą metų įrašytas ir šiemet dienos šviesą išvydęs albumas groja džiazo rėmuose, tačiau net savo muzikiniu avantgardiškumu yra be proto lyriškas. Dešimt kompozicijų, dešimt amžinatilsio Amerikos poeto Alleno Grossmano, kuriam ir dedikuojamas šis albumas, traktato “Summa Lyrica” ištraukų „Orphic Machine” daro dvigubai vertingesniu, negu eilinis džiazo įrašas. Toliau skaityti BEN GOLDBERG – Orphic Machine [2015] →

VERMA – Sunrunner [2014]

CoverKolektyvas iš Čikagos Verma per gerus ketverius metus išsigrynino ir po slogių eksperimentavimų trance/drone‘iškose stoner roko ūkanose apsistojo labiau apčiuopiamuose tyruose. Žinoma, tas „labiau apčiuopiamas” labai sąlyginis pasakymas, nes albumas „Sunrunner” kaip ir ankstesnė grupės kūryba turi tų pačių ingredientų, tik visuma skamba per plauką lengviau ir linksmiau.

Su „Sunrunner” Verma jau priartėjo prie tų masiškesnių ir vis garsiau skambančių panašios stilistikos vardų kaip Goat, Wooden Shjips, White Hills, Föllakzoid ir panašių, kurių vis ieško tie, kam anksčiau klausyta muzika atsibodo. Toliau skaityti VERMA – Sunrunner [2014] →

[mini series:] OLIVE KITTERIDGE (rež. Lisa Cholodenko; 2014)

olive-kitteridge-5457e6d8a6aaa

Būtinas žiūralas visiems serialų nekentėjams, nes šį mažytį televizijai skirtą šedevrą galima žiūrėti kaip vientisą ketverių valandų filmą, kuris tikrai neprailgs.

Visų pirma, žiūrint „Olive Kitteridge” į širdį krenta ir ten lieka Olivijos personažas: senyva, pikto žvilgsnio, nepatogi visame kame, tiesmuka žodžiuose, nesimpatiško elgesio persona, kadaise buvusi griežta literatūros mokytoja. Keturios HBO kanalo pateikiamos serijos iš esmės yra jos atsiminimai apie prabėgusį gyvenimą, santykius su vyru, sūnumi, bendradarbiais, mokiniais, mažo miestelio kaimynais, apie svarbiausius gyvenimo įvykius, kurie perpildyti konfliktų, svetimų ir savų tragedijų veda prie vieno – savižudybės. Olivija – niauri, atšiauri, mizantropiška, ištikima savo konservatyviems priesakams asmenybė, tačiau tame ir jos žavumas, nes toks dramatizmas netrunka virsti slogiu juodu humoru. O tokiam vaidmeniui tobulai parinkta Frances McDormand, Joelo Coeno žmona, personažui paskirtą kiek šaržuotą coenišką atmosferą dar labiau pastiprina. Toliau skaityti [mini series:] OLIVE KITTERIDGE (rež. Lisa Cholodenko; 2014) →

BOZ SCAGGS – A Fool To Care [2015]

CoverNesiginčysiu, jei kas sakys, jog tokia muzika jau sugrota prieš n metų ir toks lengvo bliuzo, kantri, džiazo ir lotyniškų motyvų pripildytas albumas gali gimti kas mėnesį, tik reikia sugebėti pasitelkti profesionalių muzikantų komandą. Gi pats Bozas jau seniai išėjo iš kūrėjų gretų ir mėgaujasi atlikėjo amplua.

Vienok, „A Fool To Care” publikuojasi po Boz Scaggs vardu ir yra vienas iš tų įrašų, kuriuos klausant sakai „va čia – tikra muzika”. Be jokių modernių užlankstymų, specialiųjų efektų leidžia tau, paspaudus „play”, gyventi skaniau.

Senas scenos grandas Bozas Scaggsas, pasitelkęs porą balsingų moteriškių – Bonnie Raitt ir Lucinda Williams – duetams ir kitų kūrėjų (tarp kurių jaunesniam klausytojui geriausiai žinomas Richardas Hawley su savo „There’s A Storm A Comin'”) tekstus, įrašė albumą, kuriame vyrauja šiokia tokia stilių maišalynė, tačiau lengvas Bozo tenoras viską švelniai apgaubia ir leidžia šiam įrašui tapti vienu klausomiausiu šiais metais. Toliau skaityti BOZ SCAGGS – A Fool To Care [2015] →

GEORGE R.R. MARTIN „Šokis su drakonais”. 1 dalis „Sapnai ir dulkės”

sapnaiMirti lengva, o pasiekti pergalę sunku.

Na ką, turime dar vieną tomelį iš neaišku kada užsibaigsiančios epopėjos. Tiksliau, to tomelio lietuviškai kol kas tėra tik pusė, nes leidykla nusprendė penktąją „Ledo ir ugnies giesmės” ciklo dalį „Šokis su drakonais” skelti per pusę ir pateikti skaitytojams pirmąją dalį, pavadintą „Sapnai ir dulkės”. Nieko čia baugaus ir erzinančio, nors, tikėtina, atsiras ne vienas, bandantis apšaukti leidėjus pasipinigautojais. Žinoma, bus ir nepatenkintųjų kalbose krislas teisybės, tačiau ne mes vieni pasirinkome tokį leidimo būdą, nes kūrinėlis su virš tūkstančiu puslapių taip lengvai nesilaiko rankoje ir nepasiduoda sparčiam vertimui. Aš šioje situacijoje įžvelgiu net gerąją pusę – bus galima burnoti, kad „Alma littera” leidžia per lėtai, o ne Martinas rašo per superduper vangiai.

Apie „Sapnų ir dulkių” turinį galima šį tą pasakyti, tačiau vis tiek tai bus tik pusė „Šokio su drakonais” vaizdo, nes net paskutiniai šios knygos puslapiai ypatingos naujos intrigos neįžiebė, tačiau mes jau žinome, jog GRRM tą intrigą skaldo kiekviename puslapyje, kad ir kaip kartais erzinančiai lėtai ir tuščiažodžiaudamas. Toliau skaityti GEORGE R.R. MARTIN „Šokis su drakonais”. 1 dalis „Sapnai ir dulkės” →

Sportinėms rungtims pasiruošęs 31-asis festivalis „Druskomanija“

Gegužės 15–24 dienomis pro Vilnių, Druskininkus ir Liškiavą praūš gaivios kūrybinės muzikos viesulas – 31-ąjį kartą vyksiantis Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Pernai iškilniai atšventęs 30-ies metų sukaktį, festivalis ir toliau drąsiai kuria patikimą ir budrią terpę jaunųjų menininkų sumanymų raiškai. Vienuolikoje festivalio renginių įvyks daugiau kaip 30 premjerų, kurias sumanė kompozitoriai iš Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Trukijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių.

Vizualas 3

2015-ųjų „Druskomaniją“ konceptualizuos sporto tematika, lydima retorinio klausimo „menas ar sportas?“. Organizatorių teigimu, kiek lengvesnė ir žaismingesnė tema pasirinkta norint atsikvėpti po didingų sukakties metų. Festivalis neįkyriai ragins svečius mąstyti apie meno ir sporto ryšius, sąlyčius, skirtumus ir įtakas.

Vilnietiškoje programos dalyje (gegužės 15, 19 ir 21 dienomis) įvyks trijų ryžtingai ištikimų, į skirtingus garsynus, estetikas ir atlikimo praktikas įsitraukiančių, bet ta pačia atviro profesionalumo idėja sekančių festivalio senbuvių – LMTA akordeonistų ansamblio „contemporACCO“ (vadovas Raimondas Sviackevičius), Varinių pučiamųjų trio (Tomas Karka, Valentas Marozas – trombonai, Sergijus Kirsenka – tuba) ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) – koncertai.

Gegužės 22 dieną festivalio kūrybinė ekipa iškeliaus į Druskininkus, kur, migruodami po įvairias kurorto vietas, pakartos sostinės programą bei pristatys specialiai Druskininkams suplanuotus renginius. Melancholiškomis dainomis „apvynios“ elegiškas Ritos Mačiliūnaitės (balsas) ir Mariaus Salyno (gitara) duetas, negirdėtais elektroakustiniais garsynais stebins tradicinę sudėtį praplėtęs „No Future“ ansamblis, užmigti iki paryčių neleis pirmą kartą festivalyje koncertuojanti daugialypė muzikos grupė „In albedo“. Gegužės 24-ąją vyturiai dalyvaus muzikinėje akcijoje-plenere bei šachmatų turnyre, o popiet, kartu su pelėdomis, keliaus laivu į Liškiavą, kur festivalio programą, kaip įprasta, užbaigs kamerinės muzikos koncertas Švč. Trejybės bažnyčioje.

Sceninių įvykių kontekste, šiemet festivalis pristato vylingą naujieną – recenzijų konkursą „Skraidanti plunksna“. Tikimasi, kad, šių tekstinių varžybų dėka „Druskomanija“ taps debiutine platforma ne tik jauniesiems kompozitoriams ir muzikologams, bet ir rašytojams. Geriausios recenzijos bus publikuojamos, o jų autoriams įteikiami specialūs prizai.

Detali programa: http://www.druskomanija.lt/

Detali programa su kūriniais: http://mic.lt/lt/ivykiai/2015/05/11/druskomanija-2015/

GARBANOTAS BOSISTAS „Above Us” [2015]

R-6976244-1430812318-8361.jpegIr nukritau į paparčių mišką, iš kurio nebegaliu sugrįžti.

Baisiai smalsu buvo, ar pavyks „Garbanotam bosistui” studijiniame įraše išlikti tokiems pat ypatingiems, kaip per gyvus pasirodymus. Ar sugebės išlaikyti tą doorsišką/led zeppelinišką muzikos skambesį ir sujungti jį su išskirtiniu Šarūno Joneikio vokalu. Ar neišsklaidys ta auksinės psichodelinės muzikos laikų atmosfera, į kurią galima susivynoti net nieko nepavartojus?

Į tuos klausimus atsako dar vienas ypatingas šiųmetis albumas iš mūsų padangės atlikėjų – „Above Us” (Virš galvų”). Toliau skaityti GARBANOTAS BOSISTAS „Above Us” [2015] →