Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in Peržiūrėti visus Ovidijus R. įrašus →

THE LEGENDS – It’s Love [2015]

2015Albumai, MuzikaOvidijus R.

Veik prieš dešimt metų švedų indie pop grupė The Legends užkabino albumu „Facts And Figures” (2006). Jį tuomet net drįsau priskirti prie metų geriausiųjų. Po to sekė „Over And Over” (2009) – didžiulis neaprėpiamo triukšmo nesusipratimas, kuris kurį laiką neleido prikišti špygų prie naujausiojo The Legends darbo „It’s Love”, bet kai jau prikišau, tai įkišau ir nebesinori nusiplauti.

Po The Legends pavadinimu slypi Johanas Angergårdas, leiblo Labradors galva ir tokių grupių kaip Acid House Kings, Club 8, Pallers, Eternal Death (naujausias projektas, kuriuo būtinai pasidomėkite) narys.

„It’s Love” – intymus, liūdnas ir ramus albumas Toliau skaityti THE LEGENDS – It’s Love [2015] →

JO NESBØ „Šikšnosparnis”

2015Kultūra (kt.), LiteratūraOvidijus R.

-O kiek laiko reikia, kad tikrai ką nors pažintum?

Į šį klausimą konkrečiai atsakymo “Šikšnosparnyje” neradau, tad negaliu tvirtai teigti, jog jau tikrai pažinau norvegus Jo Nesbo ir Harį Hūlę, apie kuriuos – vieną realųjį veikėją, antrą – pramanytąjį, gandai į ausis landžiojo jau senokai, bet strioko nebuvo. Kol “Baltos lankos” nepaleido į svietą pirmąją ciklo apie Hūlę knygą.

Taip, lietuviškieji leidėjai kažkodėl ėmėsi angliakalbių taktikos – supažindinti skaitytojus su Hūle nuo penktojo romano, mūsiškai užvadinto “Pentagrama” (orig. Marekors). Nieko tame ypatingai baisaus – mis Marpl ar komisaro Megre bylas retas kuris skaito pagal jų originalų išleidimo eiliškumą. Gi ne kartą mylimų herojų priešistorė sukurpiama jau tik pagavus komercinį pagreitį. Bet man kažkaip norėjosi Hūlės nuo pat pradžių – ir dėl pastaruoju metu pasipylusių skandinaviškų ir ne tik trilerių gausos, ir apskritai – dėl literatūrinės pasiūlos begalybės. Bet kad jau pasirodė “Šikšnosparnis”, tai nebuvo kur dingti. Ėmiausi ir per porą atostogų dienų įveikiau. Toliau skaityti JO NESBØ „Šikšnosparnis” →

flashback: POSITIVUS 2015 @ liepos 17-19, Salacgrīva

2015MuzikaOvidijus R.

Jau nebeskaičiuoju kelintas tai „Positivus”. Man. Man tai nebesvarbu. Festivalis tapo tradicija, kuriai atsispirti vis sunkiau. Lyg koks gimtadienis. Kartą metuose iškrenta trys dienos geros muzikos fantastiškoje vietoje. Tikra atgaiva kūnui ir sielai.

Tiesa, nepasirinksi oro ir kitų, nuo žmogaus nepriklausančių sąlygų. Kaip, pavyzdžiui, paplūdimį okupavusių puvėsiais dvokiančių dumblių, išvijusių festivalį iš vandeningo ruožo. Bet smėlio Salacgryvos pušynuose netrūko, kaip ir gryno oro ir garsios muzikos.

Festivalio organizatoriai ir šiemet stengėsi įtikti įvairiai auditorijai: programa varijavo nuo paauglių dievinamos Charli XCX iki legendinio Roberto Planto. Melomanams tai tik į naudą, tačiau masiniam klausytojui tai ne ypač patinka ir tai pastebima – „Positivus” pagrindinės scenos plotas yra matęs bene dvigubai daugiau kojų nei šiemet. Toliau skaityti flashback: POSITIVUS 2015 @ liepos 17-19, Salacgrīva →

[tv series:] LOUIE (2010- )

2015Kinas, TVOvidijus R.

I’ve been having a lot of trouble sleeping as we all should. I dunno. You don’t live that long. It doesn’t matter. I mean, life isn’t that long. Eighty some odd years. Buy some shit. Use it. It breaks. Try to fuck somebody. Hope your shits don’t hurt too bad. I’m 44 now – you start doing that math. And it’s happy math now. Like, when you’re in your 20s, you’re like, ‘how long will my life seem? I hope it’s a nice long story and I hope like I feel I didn’t die too soon. You get to your forties and you’re like, ‘I’m almost there, man. Alright! Yeah!

louie-tv-serie

Ko reikia iš gero serialo? Vieno paprasčiausio dalyko – jis turi tapti tavo šeimos nariu. Su juo norisi pasimatyti kiekvieną vakarą, sėsti kartu prie vakarienės stalo ar naktinėjant kartu išlenkti bokalą alaus, norisi kartu keliauti į kelionę per atostogas ir pristatyti savo draugams. Mano paskutinio pusmečio šeimynykštis – keistuolis Louie. Toliau skaityti [tv series:] LOUIE (2010- ) →

VIJAY IYER TRIO – Break Stuff [2015; ECM]

2015Albumai, MuzikaOvidijus R.

2420 X A break in music is still music: a span of time in which to act. It’s the basis for breakdowns, breakbeats, and break dancing. On paper a break seems like next to nothing, but in practice it can be the moment when everything comes to life.

Vijay Iyer

Neturiu iliuzijų šimtu procentų persimesti į platųjį džiazo pasaulį, tačiau šiemet šis muzikos žanras mano grotuvuose karaliauja vis dažniau. Sutinku su tais, kurie sako, jog tokią muziką reikia klausyti (ir matyti) gyvai, o ne iš įrašo, tačiau ne retas atvejis, kad tas muzikuojantis improvizacinis laisvumas geba pavergti ir studijiniuose įrašuose.

Paskutinis toks asmeninis džiazuojantis jėgagrojis, kuris visai netyčia pateko į akiratį tik dėl trijose kompozicijose naudojamų paukščių pavadinimų,- Vijay Iyer Trio 2015-ųjų albumas „Break Stuff”. Toliau skaityti VIJAY IYER TRIO – Break Stuff [2015; ECM] →

KAZUO ISHIGURO „Dienos likučiai”

2015Kultūra (kt.), LiteratūraOvidijus R.

Untitled Pagaliau laikrodžio juk dabar atgal nebepasuksi. Negali žmogus be paliovos svarstyti, kaip kas būtų galėję būti. Privalai suprasti, kad teko tau dalia ne blogesnė nei daugeliui, o gal dar ir geresnė, ir jausti už tai dėkingumą.

1989-ųjų Booker’io laimėtojo, romano „Dienos likučiai” ėmiausi be jokių išankstinių lūkesčių, nors kažkur pasąmonėje kirbėjo noras gauti kažką panašaus į „Neleisk man išeiti” siužeto distopiškumą. Tiesą sakant, tas troškimas iš dalies išsipildė, nes japono Kazuo Ishiguro pateikiama žmonių santykių istorija atsiduoda keistu ateiviškumu, kitoniškumu, vertybėmis, kurių šiomis dienomis su žiburiu reikia ieškoti. Gali būti, jog tas neįprastumas randasi iš rašytojo japoniškų šaknų – vienok Tekančios saulės šalyje begalinis atsidavimas darbdaviui ir savo darbui nėra išimtinis atvejas.

„Dienos likučiai” pirmuoju asmeniu pasakoja apie liokajaus Stivenso kelionę savo naujojo darbdavio automobiliu po gražiausias Anglijos apylinkes. Tik tiek tų apylinkių knygos puslapiuose tebus, nes didžiąją teksto dalį sudaro Stivenso prisiminimai apie praėjusias dienas, kuriose, Toliau skaityti KAZUO ISHIGURO „Dienos likučiai” →

PINKSHINYULTRABLAST – Everything Else Matters [2015]

2015Albumai, MuzikaOvidijus R.

a1553063423_10 Happy songs for happy zombies

Laisva vieta tuščia ilgai nebūna. Kol Slowdive sprendė savo egzistencinus klausimus, jų manierą pasigavo ne vienas, bet retam pavyko legendai prilygti ar ją pralenkti. Tarp tų retųjų turėtų būti minima grupė iš Sankt Peterburgo Pinkshinyultrablast, šiemet išleidusi debiutinį ilgagrojį „Everything Else Matters”.

Penkeriukė iš Rusijos groja jau septynerius metus. Tiesa, gimtojoje šalyje pranašu netapo, bet po keturtakelio EP „Happy Songs for Happy Zombies” 2009-aisiais, kolektyvas be skubos, atsidėję muzikavo, šlifavo, ir kai jau driokstelėjo, tai iš karto aidai pasklido nuo Japonijos (kurie turi net tris albumo bonus track’us) iki JAV ir Jungtinės Karalystės. Toliau skaityti PINKSHINYULTRABLAST – Everything Else Matters [2015] →

THE GO FIND – Brand New Love [2014]

2015Albumai, MuzikaOvidijus R.

TheGoFind-BrandNewLove Foninis albumas. Bet kad jis toks mielas, kaip kačiukai feisbuke, tai norisi būtinai paminėti raštu. O ir skaičiuojant melomaninius viščiukus metų pabaigoje bus paprasčiau.

Grupės iš Belgijos „The Go Find” albumą „Brand New Love” klausai ir aplinkui darosi taip pat šilta ir jauku, kaip po/per Kings of Convenience. Arba per Boat Club „Caught the Breeze”, po kurio taip šie švedai ir nutilo. Arba per The Embassy.

Tuo ir būtų galima pabaigti albumo pristatymą, bet atrodytų per daug arogantiška, tad, kol eilinį kartą albumas baigsis ir vėl paspausiu play, dar pavardinsiu būdvardžių apie visiškai naują meilę: Toliau skaityti THE GO FIND – Brand New Love [2014] →