Veik prieš dešimt metų švedų indie pop grupė The Legends užkabino albumu „Facts And Figures” (2006). Jį tuomet net drįsau priskirti prie metų geriausiųjų.  Po to sekė „Over And Over” (2009) – didžiulis neaprėpiamo triukšmo nesusipratimas, kuris kurį laiką neleido prikišti špygų prie naujausiojo The Legends darbo „It’s Love”, bet kai jau prikišau, tai įkišau ir nebesinori nusiplauti.

Po The Legends pavadinimu slypi Johanas Angergårdas, leiblo Labradors galva ir tokių grupių kaip Acid House Kings, Club 8, Pallers, Eternal Death (naujausias projektas, kuriuo būtinai pasidomėkite) narys.

„It’s Love” – intymus, liūdnas ir ramus albumas iš septynių kūrinių gali tapti tinkamu pagalbininku sugriuvus gražiems santykiams. Būtent tokių aplinkybių įtakotas gimė šis įrašas.

Arba gali būti tiesiog tobulu karštos vasaros garso takeliu, gebančiu pristabdyti srūvantį prakaito lašą.

Tiesą sakant, net prasukęs albumą n kartų dar nesigilinau į dainų tekstus. Ir nesinori. Tas Johano atmosferinis pareverberuotas vokalas ir atpalaiduojantis ritmas taip susipina į vienį, jog jokio šifravimo nebereikia. Intonacijos ir melodija viską išduoda.

22 minučių albumas tikrai nespėja įgristi. Ypač kai paskutiniame gabale „Winter Is the Warmest Season” išgirstu Karolina‘os Komstedt iš Club 8 balsą. Tada sakau „noriu dar tokios meilės” ir kartoju legendas.