Skirta viso pasaulio bibliotekoms ir bibliotekininkams, kurie diena iš dienos skolina žmonėms knygas.

Knyga, kokių reta. Turiu omenyje, jog nedažnam pavyksta gauti ir Hugo, ir Nebula apdovanojimus bei būti nominuotam World Fantasy Award’sams. Tai praktiškai garantuoja pasaulinę šlovę rašytojui, tiksliau, šiuo atveju rašytojai, su kurios geriausiu kūriniu turime galimybę susipažinti lietuviškai. Nežinia tik, kodėl kol kas Jo Walton romanui “Tarp kitų” sunkiai sekasi prasimušti mūsuose. Gal šis tekstas įkvėps vieną kitą…

“Tarp kitų” galima vadinti himnu tiek visai fantastinei literatūrai, tiek apskritai – visoms knygoms ir skaitymui. Ši knyga gali būti laikoma būtinų lietuviškai išversti kūrinių rodykle mūsų leidykloms, nes nenustebsiu, kad ne vienas paauglys ar vyresnio amžiaus skaitytojas po “Tarp kitų” ims ieškoti ir ryte ryti visus Walton tekste paminėtus kūrinius. O jų čia ne vienas ir ne du. Toliau skaityti JO WALTON „Tarp kitų” →

Dar mėnuo karščio, per kurį daugiau nieko ir nesinori tik skaityti skaityti skaityti. Pavyzdžiui, kad ir tokius gėrius:

Storą ir keblų Davido Mitchello kūrinį “Debesų atlasas”, kurį išvertė pats Laimantas Jonušys. Šis romanas gali padėti suvokti tas peripetijas ir sąsajas, kurias žiūrint ekranizaciją buvo nelengva pagauti. Vienok, baltai pavydžiu tiems, kurie filmo nematė.

David Mitchell (Deividas Mitčelas, g. 1969 m.) – šešių romanų autorius, du iš kurių buvo pristatyti Man Booker premijai. Autorius su japone žmona gyveno Italijoje, Japonijoje ir Airijoje, kur šiuo metu su šeima ir apsistojo. 2007 m. žurnalas “Time” Mitchelą įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas “europietiškuoju Murakamiu”: abiejų romanai pilni keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų; abu jie taip pat sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu.

“Debesų atlasas” – trečiasis autoriaus romanas, sukėlęs nepaprastą skaitytojų ir kritikų susidomėjimą. Pagal šį romaną 2012 m. L. ir A. Wachowsky bei Tom Tykwer sukūrė to paties pavadinimo filmą.

 Daugiau…

—– Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2014, kovas – liepa] →

Taip ir norisi pradėti žodžiais “tinka ilgomis žiemos naktimis”, tačiau tai visiškai netiesa. Pradėjau vasaros ryte, baigiau to paties metų laiko vakare. Ir seniai neturėjau tokio skaitymo malonumo. Taip sakant, ryte prarijau ir pamiršau koks metų ir paros laikas.

Georgeso Simenono “Komisaro Megrė istorijos” (I tomas), rastas prieš gerą pusmetį viename iš dabar lyg grybų po lietaus pridygusių sostinės “buktynų”, pagaliau sulaukė savo eilės. Knygą 1997-aisiais išleido mažai girdėta “Saulabrolio” leidykla. Kiek žinau antrojo tomo nebuvo, jeigu buvo – pataisykite. Į knygą sudėti du romanai apie komisarą Megre: “Naktis kryžkelėje” (orig. La Nuit du carrefour, 1931 (Night at the Crossroads) ir “Komisaras Megrė spendžia spąstus” (orig. Maigret tend un piège, 1955 (Maigret Sets a Trap). Du nuostabiausi Simenono detektyvai. Sakau tai drąsiai, nes po kiek stringančių pirmųjų romanų apie Megrė (“Latvis Petersas” ir “Megrė ir žmogžudystė prie upės”) šioje knygoje sutalpinti kūriniai pasirodė ryškus žingsnis pirmyn link tobulos detektyvinės istorijos.  Toliau skaityti GEORGES SIMENON „Komisaro Megrė istorijos” (tomas I) →