Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

MANUEL PUIG „Moters vorės pabučiavimas”

Kultūra (kt.), Literatūra

Aš netikiu, kad reikia gyventi šia diena. Visi galvoja apie ateitį. Gyvename juk ne rojaus soduose.

– Na ką aš tau galiu pasakyti… Tas “Pabučiavimas” tai toks dvejopas. Ilgai kankinau, kol iškankinau, ir vis lydėjo klausimai ir priekaištai iš serijos “už ką taip ją liaupsinti?”. Gi siužeto nulis, statika ir originalumą palaikanti filmų atpasakojimo dialogais forma pabosta jau po keliasdešimt puslapių. Kita vertus nesigailiu, jog pabaigiau, nes tai knyga, kuri spiria į paširdžius ir trenkia per smegenis paskutiniais puslapiais, kurie atsveria visas iki tol patirtas kankynes ir atsako į visas abejones dėl autoriaus meistriškumo.

Fabulos pateikimo forma tikrai nestandartinė: du kaliniai, Valentinas ir Molina, sėdi vienoje kameroje, šnekučiuojasi apie šį tą, apie savijautą, fizinę ir dvasinę būseną, menkais štrichais tempdami gumą su skaitytoju dalinasi savo praeitimi, o pirmame plane groja vieno kalinio matyti filmai, kuriuos detaliai, kiek atmintis leidžia, pasakoja kameros draugui. Viso tų filmų penki. Vieni identifikuojami realiomis ekranizacijomis (pvz., pirmasis pagrįstas “Cat People”, trečiasis – “I Walked with a Zombie”), kiti kažką primena, tačiau konkrečiai įvardijami nesiduoda. Tas filmų atpasakojimas Toliau skaityti MANUEL PUIG „Moters vorės pabučiavimas” →

[kino teatre:] TAMSOS RITERIO SUGRĮŽIMAS (rež. Christopher Nolan; 2012)

Kinas

Su „Tamsos riterio sugrįžimu” (The Dark Knight Rises) Christopheris Nolanas ir Christianas Bale’as užbaigė savo Betmeno trilogiją. Užbaigė solidžiai, didingai, masiškai ir kiek šabloniškai (dėl paliktos galimybės sugrįžti). Po „Tamsos riterio” tai buvo vienas laukiamiausių tęsinių: kažką panašaus teko patirti gyvenant nuo vieno iki kito „Matricos” ar „Žiedų valdovo” filmų. Tačiau su laiku bręsti ir pastebi, jog pralenkti save net garsiems vardams darosi vis sudėtingiau. Taip nutiko ir Nolanui su „Tamsos riterio sugrįžimu”.

Pagirtina, jog visa trilogija turi vientisą siužetinę liniją, nors filmus galima žiūrėti ir kaip atskirus kūrinius, kurių kiekviename Briusas Veinas, įsisupęs į šikšnosparnio kostiumą, kovoja vis su nauju Gotamo blogiuku. Šįkart juo tapo po keistu antsnukiu veidą slepiantis teroristas Beinas.

Nolanas liko ištikimas trilogijos pirmtakams: masinės scenos, didingi pareiškimai, superherojiškos citatos, politine pozicija, liečiančia nūdienos aktualijas, trupinėlis budistiškos filosofijos, nemažai naujų veikėjų, kaskadiniai triukai, specialieji efektai, paprastai užsuktas siužetas, kurio išrišimui nebūtina žiūrėti antrą kartą (kaip buvo su „Pradžia” ar „Memento”) ir žmogus-šikšnosparnis – labiau žmogus, nei šikšnosparnis. Toliau skaityti [kino teatre:] TAMSOS RITERIO SUGRĮŽIMAS (rež. Christopher Nolan; 2012) →

Ifwe – Вся моя радость [Снегири; 2012]

Albumai, Muzika

для мечтателей и от мечтателей

Dar jauna tik pusantrų metų grojanti vaikinų trijulė iš Sankt Peterburgo tapo savotiška šios vasaros Rusijos sensacija. Ne, nerepuoja jie tekstais apie Putiną ir nesistengia daryti revoliucijų, tiesiog po kelių, taip pat populiarių ir madingų, minialbumų („Жить одному (Чайки)”, „RED” ir „Научи Меня Драться” išleido ilgagrojį „Вся моя радость”, kuris skleidžia be galo duševną  vasariškų svajų atmosferą.

Paprasti kūriniai apie laimę, svajones, jausmus, orą, gyvenimą ir šiandieną (tekstuose sutinkame ir Nintendo bei iPhoną). Iš pirmų kartų tekstą pagauti kiek sunkoka, nes vokalas plaukia tolygiai su muzikos skambesiu. Norėjosi vokalo iškėlimo, kaip tai padaryta „Солнце” Moonoton remikse. Norėjosi ir rimtesnio tekstų rimo, nes atrodė, jog žodžiai visiškai kertasi su muzikinėmis aranžuotėmis, tačiau po keliasdešimt kartų, kai negali sustoti sukęs albumo, supranti, kad tie niuansai ir yra Ifwe kolektyvo išskirtinumas. Toliau skaityti Ifwe – Вся моя радость [Снегири; 2012] →