Vasaris – sudėtingas ne tik Lietuvos knygų leidėjams, bet ir vartotojams. Vilniaus knygų mugė, kurioje šiemet bene aktyviausiai šmėžuos Knispelis, pagimdė nesiliaujantį srautą informacijos apie mugės renginius ir naujus leidinius.

Renginys platus, įvairiapusis, su jau tradicinėmis (Donskio, Čekuolio ir kt.) ir naujomis (pvz., naudotų knygų kampeliu) pasiūlomis. Apie Umberto Eco mugėje vis dar galime tik pasvajoti, bet renginių ir svečių gausa verčia paantrinti Lolitai Varanavičienei, kelinti metai iš eilės patariančiai kruopščiai atlikti namų darbus, nes vargu, ar kas norės Litexpo erdvėse praleisti visas keturias dienas.

Nedėstysiu savo, paukščiukais pažymėtųjų, eilučių, nes, kaip rodo vertesnių diskusijų, pristatymų, susitikimų laisvos kėdės, tūlam lietuviui nelabai rūpi, kas ką šneka, labiau – ką už kiek parduoda. Net tai, kad į mugę atvyksta buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaśniewskis, mūsieji politikieriai laiko “gariūninės” reikšmės įvykiu – lyg pas Adamkų užsuktų kassavaitgalinis draugelis. Nesivelsiu giliau į politinius debatus, bet blevyzgoju, tempiu tekstą, nes apie vasario mėnesio gerus grožinius leidinius nedaug galiu paporinti. Gal leidyklos neskuba savo „bombomis” dalintis internetu ir knygynuose, gal ruošia staigmeną, kurią pateiks ant mugės prekystalių. Tad tikėtina, kad kitą mėnesį gerų knygų naujienas bus galima vežimu vežti. Tikiuosi.

Tiesa, įvairių nišinių specializacijų leidinių gausa lieka tik džiaugtis. Kad ir išleista „Norvegų kalbos gramatika”: leidyklos atstovė su šypsenėle rašo: “Lietuvoje esama žmonių, kuriuos ši žinia labai nudžiugins.” Ir ji, greičiausiai, teisi. Tik liūdnas šis teisingumas.

Džiugesnė žinia – mugei “kitos knygos” ruošiasi suspėti pateikti naują Kurto Vonneguto romaną “Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms”.

Buitinė fantasmagorija šiame ekscentriškame ir pašaipiame kūrinyje glaudžiai persipina su Amerikos „aukso amžiaus“ – XX a. šeštojo dešimtmečio – vertybių bei gyvenimo būdo kritika. Kaip tik tuo metu JAV klestėjo „amerikietiškosios svajonės“ ir „gerovės visuomenės“ mitai, užvaldę milijonų amerikiečių protus bei sąmonę. Visi it išprotėję troško kuo greičiau pralobti ir nuoširdžiai tikėjo „gerais milijonieriais“, iš idėjos šelpiančiais varguolius ir išleidžiančiais jiems visus savo pinigus. Kaip tik tokią Ameriką romane „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri“ parodijuoja didžiausias XX a. amerikiečių literatūros meistras Kurtas Vonnegutas. Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, vasaris] →