Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

KEN MACLEOD „Pažinti pasaulį”

Škoto Keno MacLeodo mokslinis fantastinis reikalas “Pažinti pasaulį“ (Learning The World) figūravo ne vienos premijos (BSFA, Hugo, Locus, Clarke) nominantų sąraše, tad kaip ir akstinas pradėti buvo pakankamas, o verčiami puslapiai atskleidė tiesą, jog nominuotieji, tai – ne laimėtojai.

Tiesą sakant nebuvo viskas beviltiškai prastai ir netalentingai, bet — greičiausia tai neseniai skaityto Vernoro Vinge‘o palikimas — pagrindinės siužetinės linijos nekabino ir labai priminė Vinge‘o „Gelmė danguje“ struktūrą. Tiek minėtame Vinge‘o (anksčiau sukurtame), tiek MacLeodo romane pagrindinė veiksmo scena ir pasakojimo perspektyva lygiagrečiai vystoma planetoje, kurios civilizacija dar neįkėlė kojos į kosmoso platybes, ir prie tos planetos artėjančiame technologiškai pažangios rasės kosminiame laive. Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau atskiri siužetai susikirs, įvyks pirmasis kontaktas, atnešiantis netikėtumų ir staigmenų. Bet tai paliekama knygos pabaigai, iki kurios reikia įveikti dar daug Toliau skaityti KEN MACLEOD „Pažinti pasaulį” →

BARRY ADAMSON – I Will Set You Free [2012]

Pernai Barry Adamson leido pačiupinėti savo kinematografinius bandymus – parašė scenarijų, režisavo, montavo ir sukūrė garso takelį filmui „Therapist”, o šiemet, po keturių metų pertraukos, pateikia albumą „I Will Set You Free”, kuris vargu, ar ką išlaisvins. Anksčiau jam tai pavykdavo lengviau ir greičiau. Matyt, amžius daro savo: Barry muzikavimas vis sparčiau tolsta nuo noirinio, lynčiškai niūraus, grūzinio, velniško džiazo ir džeimsbondiškų temų. Jau „Back To The Cat” dvelkė lengvu supopsėjimu, o „I Will Set You Free” klausosi dar lengviau ir maloniau, skleidžia šilumą, šventiškumą ir žydi lyg iš prirūkyto rūsio į balkoną ištemptas pražydęs kaktusas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=WUWl2JEGhKs Toliau skaityti BARRY ADAMSON – I Will Set You Free [2012] →

TONI MORRISON „Mylima”

Pajausk, kaip atrodo būti spalvotąja moterimi, klaidžiojančia keliais, kai bet koks Dievo sutvėrimas gali tave užpulti. Pajausk tą.

Esti visokių knygų. Šita — žiauri, klaiki, negailestinga, skaudi kaip amerikietiškoji istorija ir realybė, tikra, nesumeluota, todėl ir mylima. Už tiesą, už žaizdas, atveriamas skaitytojo viduje, už sielą sudraskančią teksto jėgą, už akių atvėrimą, kurios atsivėrusios pamato — nėra rojaus šioje žemėje, nėra utopijų žmonių pasauly. Nėra, nebuvo ir nebus.

Jeigu Harriet Beecher Stowe „Dėdės Tomo trobelė“, rekomenduojama moksleiviams, leido pasipiktinti rasine nelygybe ir nubraukti pirmą paauglišką literatūrinę ašarą, tai Toni Morrison „Mylima“ (Beloved) drąsiai galima vadinti „Dėdės Tomo“ versija suaugusiems, kuri įspraus skaitytoją į juodą odą ir paleis po XIX amžiaus vidurio Jungtines Valstijas. Nepažadu, kad skaitydami „Mylimą” žliumbsite ir kūne jausite atsiveriant žaizdas — žmogaus kietaširdiškumui ribų nėra — bet nemalonus metalinis skonis burnoje ir šiurpuliai nugaroje garantuoti.

„Mylima“ — Toliau skaityti TONI MORRISON „Mylima” →