Ne, čia ne skęstančiojo šiaudų paieškos. Čia toks elementarus tekstukas su pasvaičiojimais apie dažnai girdimą ir pačiam kylantį klausimą “Kodėl niekas neparduoda lietuviškai išleisto “Uliso” pirmosios knygos?” ir kitą – “kiek tu už tai pasiruošęs mokėti?”.

Štai Vilniaus universiteto ekspertai M.Mažvydo “Katekizmą” įvertino 17 milijonų litų, bet čia jau atsakanti seniena, kurios jokiame antikvariate nerasi, o mane labiau domina įrišimai, kuriuos laikas ir saulė dar nespėjo paversti dulkėmis. Pavyzdžiui, pernai Ernesto Parulskio bandomi prakišti Sabonio memuarai su keiksmažodine dedikacija Kurtinaičiui. Tiesa, tokia knyga neegzistuoja, bet atsirado sutikusių mokėti štukę litų. O tai maždaug dvidešimt trisdešimt kartų daugiau, nei sutikčiau pats pakloti už kitas ieškomas, nemetaforines, knygeles, kurios prieš kiek tai metų dingo ne tik nuo knygynų prekystalių, bet ir šiandien pridygusiuose buktynuose prastūminėjamos iš po prekystalių.

Kai yra paklausa, bet nerandama pasiūla, tai atrodo visiškai normalu ir racionalu. Net nestebina pasiūlymai gimtadienio proga paimti “po visam” tokią knygą iš bibliotekos ir sumokėti, kiek ten paprašys už pradanginimą. Pažįstu taip darančių. Tiesa, ne dėl kitų – dėl savęs.

Tokių deficitinių lietuviškai išleistų knygelių galima suskaičiuoti ne tiek mažai. Paminėsiu tas, Toliau skaityti Gal kas parduotų „Uliso” pirmąją knygą? →