httpv://www.youtube.com/watch?v=Tb3UsV1x248
Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.
PIERS ANTHONY „Chtonas”
Meilė — labiausiai kankinantis dalykas pasaulyje.
Meilė — visų baisiausias žmonijai žinomas ginklas.
“Chtonas” (orig. Chthon; 1967) — amerikiečio Piers‘o Anthony mokslinis fantastinis romanas, nominuotas, bet neapdovanotas, Hugo ir Nebula premijomis (nusileido Roger Zelazny „Lord of Light” ir Samuel R. Delany „The Einstein Intersection”).
Keisto, kiek netradicinio pasakojimo stiliaus ir struktūros romanas prasideda kaip įprastas nuotykių pasakojimas. Atonas Penktasis patenka į Chtoną — kalėjimą-planetą, kurios požeminių olų labirintuose pluša vien kaliniai, kasa granatus, gyvena tarp brangakmenių ir už kampo tykančių nežemiškų būtybių be jokių prižiūrėtojų pagal savo susikurtas taisykles, hierarchiją. Atonas kaip ir kiti puoselėja viltį ištrūkti iš dvasią ir kūną gniuždančios aplinkos. Juolab yra žinių, kad kartą jau vienam kaliniui pavyko rasti išėjimą iš Chtono požemių. Toliau skaityti PIERS ANTHONY „Chtonas”
Clock Opera – Once And For All
httpv://www.youtube.com/watch?v=8B3ubR0BU4w
GRIMES – Visions [2012]
Kai Grimes pateko 2010-aisiais į asmeninį best of’ą, nesitikėjau, kad iš jo neišlips tiek ilgai – „Halfaxa” iki šiol yra dažniausiai grojama paskutiniųjų metų plokštelė. Esu tikras, kad naująjį albumą ištiks panašus likimas.
„Visions”, tik pasirodęs, jau vadinamas viena geriausių metų plokštele. Ir ne be pagrindo. Kanadietė Claire Boucher savo neįprastu raganišku dainavimu kuria užburiantį vientisą darinį, kuriame nesinori nieko išmesti, nieko pridėti,- visko čia tiek daug, bet ne per daug. Elektroninės sintezės sluoksnius galima nesunkiai atskirti, bet jie netampa stokojantys melodingumo ar įmantrumo. Vokalas čia net labiau pagaunamas ir pabrėžiamas nei „Halfaxoj”, tad dainingumas liejasi per kraštus. Bendra nuotaika pabėga nuo įprastos, tamsios vaiduoklinės ambientinės psichodelikos, ir linksta daugiau į synthpopo šokių sales ir šviesų, saulėtą optimizmą. Nesitikėjau to, bet tai kaip tai skamba stipriai, žaviai, įtaigiai ir afygienai. O dar – ar pastebėjot, kaip „Visions” skambesio grožis kinta sulig paros metu: kaip pagilėja ir pasodrėja sutemus ir išskysta į įdienojus. Grimes – tobulas tamsos hibridas, moteriška gorgonė Medūza, kurios nebūtina matyti, pakanka išgirsti. Toliau skaityti GRIMES – Visions [2012]
GEORGES SIMENON „Latvis Petersas”
Kartu su egzistenciniu Georges Simenono romanu “Žmogus, kuris žiūrėdavo į nuvažiuojančius traukinius“ leidykla „Baltos lankos“ išleido ir platesnei auditorijai skirtą knygą apie daugumai jau pažįstamą komisarą Megrė. Šios daugiatomės serijos romanas „Latvis Petersas“ (Pietr le Letton) ypatingas tuo, kad tai pats pirmasis Simenono detektyvas, kuriame pirmą kartą pasirodo Megrė.
Mums, lietuviams, galima buvo išmesti ir kaulą apie pagrindinio nusikaltėlio baltiškas šaknis („nepaprastai apsukrus ir visuomenei pavojingas individas, neaiškios tautybės, bet kilęs iš Šiaurės. Manoma, kad yra latvis ar estas”) ar Peterso bendrininkės sąsajas su Vilniumi, bet, džiugu, kad leidykla tuo nespekuliavo, turint noro, gi galima priskaldyti malkų kaip su Hanibalu Lekteriu.
Taigi, rašytojas pristato komisarą Žiulį Megrė: Toliau skaityti GEORGES SIMENON „Latvis Petersas”
MARK LANEGAN BAND – Blues Funeral [2012]
Nežinau, kaip kitiems, bet man Mark Lanegan patinka labiau, kai jam kompaniją palaiko Isobel Campbell. Taip ir čia: jo balsas, tamsa, nuotaika hipnotizuoja ir įvynioja į melancholiją, bet viskas kiek dvelkia monotonija, kurioje norisi šiek tiek įvairesnių spalvų ir atsvaros waitsiškam baritonui. Kita vertus, „Blues Funeral” – pirmas solinis Lanegano darbas po įžymiojo „Bubblegum”, tad nenuostabu, kad atlikėjo grynumas per septynerius metus prisimiršo.
Visgi Markas niekur nuo savasties nenubėgo, pagrindinis akcentas lieka tekstuose, kurie kartu su muzika toliau skleidžia juodą liūdesį, tik ne gryno bliuzo ritmu, Toliau skaityti MARK LANEGAN BAND – Blues Funeral [2012]
Motorama – Empty Bed
httpv://www.youtube.com/watch?v=766OVWmBIbw
NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, sausis]
Ne toks ir sausas tas sausis. Nors tradicinė Vilniaus knygų mugė dar tik už mėnesio, leidyklos jau dabar sprogdina ledus ir verčia ruošti vietą lentynose.
Ruošiasi ir skaitytojai: knygynuose tik ir girdėti: šitą pirksiu per mugę, dar aną… O Akropolyje, kur Staškevičiaus “Metodikos” margi leidiniai suprantamu būdu užima daugiau negu pusę “Perkamiausių knygų” lentynos, nuklausytas kitoks žmonos patarimas vyrui: palaukim kiek, kai bus trisdešimt procentų akcija, tada ir nusipirksi.
Brungios tos knygos, brungios. Ale skaityti kol kas vis dar pigiau, negu rūkyti. Tad nežiūrim dabar į kainas, žiūrim į akį traukiančius viršelius.
“Baltos lankos” netikėtai serijoje “Iššūkiai” išleido Jon Krakauer knygą “Į laukinį pasaulį” (orig. Into the Wild), pagal kurią Seanas Pennas sukūrė superinį to paties pavadinimo filmą. Komentatoriai piktinasi, kad anotacijoje atskleidžiamas knygos herojaus likimas, bet, patikėkite, šįkart šitaip pristatyti šią knygą nėra nusikaltimas, o, greičiau, būtinumas. Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, sausis]