Iranas. Devintasis dešimtmetis. Nespalvotoje gatvėje, ką tik iš spekulianto įsigijusi nelegalų „Iron Maiden“ albumą, stovi mergaitė vardu Mari. Staiga prišliaužia dvi gyvatės ir pradeda piktai kabinėtis prie Mari aprangos; „Kas čia? Sportbačiai? Mėšlas tai. Iš kur gavai tokią striukę (žiūri į užrašą ant nugaros „Punk is not ded“)? O čia kas (rodo liežuviu į ženklelį su M. Jacksonu)?“. Mergaitė pradeda verkti, kurti pasakas, kad jos motina mirusi etc., etc. šitaip išvengdama minimum kalėjimo. Atrodo, nedaug kas pasikeitė Irane nuo senovės Persijos laikų.
„Persepolis” – 2007-ųjų prancūzų juodai balta animacinė pasaka, sukurta pagal vienos iš kūrėjų – režisierės ir scenaristės Marjane Satrapi autobiografiją. Filmo su dramos ir komedijos elementais istorija vyksta 80-aisiais ir 90-aisiais praėjusio amžiaus metais Irane/Vienoje. Jame vaizduojami dabar jau suaugusios moters prisiminimai: Irano revoliucija, giminių įkalinimai, išsiskyrimas su tėvais, kelionė į nepažįstamą šalį, maištas, benamystės ir grįžimas. Ir išvykimas. Toliau skaityti Žiemos ekranai pristato:„Persepolis” [Rež. V.Paronnaud, M.Satrapi; 2007]


Mūsų likimo brolis („Pravda” apdovanojimų laureatas) – festivalis „Gala” šį kartą begėdiškai dubliuojasi su Prancūzų kultūros centro organizuojamu prancūziškų filmų festivaliu 


