Temos Archyvai: Kinas

SCANORAMA 2017

2017KinasJurga Mandrijauskaitė

FANTASTIŠKA MOTERIS

Una Mujer Fantástica/ A Fantastic Woman, 2017m., rež. Sebastián Lelio

Prieš keletą metų režisierius iš Čilės Sebastiánas Lelio nudžiugino žiūrovus gan smagia juosta „Glorija“, kuri 2013 m. Berlyno tarptautiniame kino festivalyje pelnė „Sidabrinį lokį“ už geriausią aktorės darbą. Tad naujausias jo filmas „Fantastiška moteris” iš karto patraukė akį festivalio repertuare.

Marina (Daniela Vega) ir Orlando (Francisco Reyes) nepaisant dvidešimties metų skirtumo ir tai, kad ji iš tikrųjų yra jis (transseksualas), myli vienas kitą ir planuoja savo ateitį kartu. Jis paliko savo žmoną, šeimą dėl jos, ji persikėlė gyventi pas jį. Dienomis Marina dirba padavėja, naktimis dainuoja klube. Po Marinos gimtadienio paminėjimo, kurio metu Orlando jiedviem pažada kelionę prie naujausio pasaulio stebuklo – Iguazu krioklių, naktį jis sunegaluoja ir nuvežtas į ligoninę miršta. Marinos padėtis visiems kelia daug abejonių – kuo buvo grįsti jų santykiai, ar ji nėra kalta dėl Orlando mirties, ar ji turi teisę su juo atsisveikint kaip ir visi kiti artimieji. Ar transseksualas yra vertas žmogiško požiūrio į save? Ar, kaip įvardija buvusi Orlando žmona, „tai – tik iškrypimas”? Toliau skaityti SCANORAMA 2017 →

[TV series]: LE BUREAU DES LEGENDES (2015-2017-)

2017Kinas, TVJurga Mandrijauskaitė

Apie šnipus ir įvairias žvalgybos sektoriaus sritis yra sukurta daugybė serialų, tačiau tik nedaugeliui pavyko priartėti prie tokio kokybės lygio, kokį savo darbu pasiekė prancūzų serialo „Le Bureau des Légendes” („Legendų biuras”) kūrėjai. Jeigu mėgstate „Homeland” ir „The Americans”, tai šitas serialas kaip tik jums ir, mano manymu, dar geresnis už minėtuosius.

Tai išties labai sumaniai, įtaigiai sukurtas serialas apie tarptautinę šnipinėjimo praktiką, apie šaltą, negailestingą slaptą pasaulį, apie Prancūzijos žvalgybos tarnybos (D.G.S.E), amerikiečių CŽV, Izraelio „Mossad” ir britų MI6 kasdienybę, kuri vyksta tai Paryžiuje, tai Alžyre ar Teherane. Žiūrovas giliai panardinamas į pavojingas šnipų džiungles, kuriose visų rūšių plėšrūnai apgaudinėjami ir šaltakraujiškai žudomi, nesvarbu, vyrai ar moterys, o jų vaikai tampa manipuliacinių žaidimų dalimi.

Perspėju, kad serialo pirmosios serijos gali pasirodyti nuobodžiai pilkos, lėtai įsibėgėjančios, bet labai rekomenduoju turėti šiek tiek kantrybės. Šis pradinis nepasitenkinimas kils greičiausia dėl to, kad amerikietiškuose serialuose mes įpratę prie Toliau skaityti [TV series]: LE BUREAU DES LEGENDES (2015-2017-) →

BĖGANTIS SKUSTUVO AŠMENIMIS 2049 / BLADE RUNNER 2049 (rež. Denis Villeneuve, 2017)

2017KinasOvidijus R.

You’ve never seen a miracle.

Denisas Villeneuve’as pakartojo tai, ką Jamesui Cameronui pavyko padaryti su kultiniu T2 – t.y. sukūrė už originalą geresnį tęsinį. Kino istorijoje tai nėra dažnas reiškinys, tad kol dar filmą galima pamatyti dideliame ekrane, tai ir reikėtų padaryti, nes rezultatas viršijo visus asmeninius lūkesčius. Tiesą sakant, tie lūkesčiai nebuvo baisiai dideli, nes Ridley Scotto „Bėgantį skustuvo ašmenimis” niekada nelaikiau šedevru – taip, futuristinis pasaulis tuomet buvo nupieštas įspūdingai (tas įspūdis lieka ir žiūrint šį 1982-ųjų gaminį šiandien), tačiau personažų atskleidimas ir sekama istorija visai neimponuoja ir kelia labiau nuobodulį negu intrigą, nekalbant jau apie galėjimą sugretinti su Philipo K. Dicko kūrinio psichologizmu ir įtaiga.

O štai kanadietis Villeneuve’as jau ne pirmą kartą įrodo, kad kine geba atskleisti veikėjų smegenų ir sielos užkaborius – be šitų dedamųjų bet koks mokslinės fantastikos filmas virsta plastikiniu dvimačiu komiksu, kuris leidžia būti sklaidomas taukinais pirštais ir nebūtinai skaitant visus dialogus. Jeigu filmas turi žmogiškos dvasios gelmės, tai specialieji efektai lieka antrame plane – tik kaip dekoracija esmės įrėminimui. „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049” būtent tokia – nors ir replikantiška – gelme griebia žiūrovą už paširdžių, įtraukia į 2049-ųjų futuristinį pasaulį ir nepaleidžia veik tris valandas. Toliau skaityti BĖGANTIS SKUSTUVO AŠMENIMIS 2049 / BLADE RUNNER 2049 (rež. Denis Villeneuve, 2017) →

[tv series:] EPISODES (2011-2017)

2017Kinas, TVtv seriesOvidijus R.

Nebanaliai komiška situacijų komedija, kuriai priklausomybė neišsivystė, tačiau mesti taip pat nesinori. „Episodes” turi kažką tokio artimo širdžiai, kas kelia tyrą ir giedrą šypseną bei kaskart suteikia smagaus juoko dozę.

Tai serialas apie serialo kūrimą. Du scenaristai anglai, zainfeldiškai žydiškos išvaizdos Šonas (Stephen Mangan) ir jo ne ką įprastesnės išvaizdos žmona Beverli (Tamsin Greig, trenktuolė iš „Black books”), po didžiulio pasisekimo sulaukusio šou Anglijoje gauna kvietimą į Holivudą kurti scenarijų amerikietiškam remeikui. Tokių pasiūlymų neatsisakoma, o naujas kūrinys turėtų susilaukti pripažinimo, nes jame sutiko filmuotis pats Mattas LeBlancas (seriale vaidinantis Mattą LeBlancą), visų pažįstamą tik kaip jau atgyvenusios šlovės šleifą velkančių „Draugų” herojų. Bet naujas anglų kūrinys Amerikėje neprigijo, nes tuo metu topuose karaliauja naujiena su kalbančiu šunimi – kiek įkirtau, tai aliuzija į tuo pat metu startavusį serialą „Wilfred”. Žemi reitingai kanalo direktorių verčia rautis plaukus, o nepritampanti britų porelė neriasi iš kailio ne tik dėl serialo, bet ir dėl asmeninių santykių Holivudo pagundų padangėje. Toliau skaityti [tv series:] EPISODES (2011-2017) →

[kino trumpuliai:] NEILL BLOMKAMP ir OATS STUDIOS

2017Kinas, Kino trumpuliaiOvidijus R.

Kinomanai tikriausiai žino, jog fantastiškasis „District 9” išsirutuliojo iš Neillo Blomkampo trumpametražio „Alive in Joburg”, o ne taip nusisekęs „Chappie” – iš „Tetra Vaal”. Toks trumpametražinis, kaip ir daugumos garsių režisierių, buvo Neillo kelias į kiną ir norisi tikėti, jog tokiu nesibaigs. Po ilgų stumdymųsi su nauja Alien istorija, kurią turėjo Neilas režisuoti, gavosi šnipštas ir Ridley Scotto vidutiniškas „Alien: Covenant”, bet Neillas, pavargęs nuo kinokompanijų bosų ir prodiuserių sąlygų, nenuleido rankų ir įkūrė savo kino studiją „Oats”, kurioje eksperimentuoja su savomis idėjomis – suka trumpametražius, leidžia juos į nemokamą eterį, stebi žiūrovų reakciją ir sako, kad galbūt kažkada iš to gims ilgo metro kūriniai, kaip buvo su jau dviem minėtaisiais Neillo filmais. Neillas pasikliauja žiūrovais ir tikisi, jog ir jie patys savo lėšomis padės pasaulį išvysti kitoms filmukų dalims. Paremti arba įsigyti galimybę pamatyti filmukus geresne kokybe ir su papildoma medžiaga galite per Stream puslapį.
Neillo eksperimentiniai trumpuliai stebina ir verčia išpūsti akis. Tai ne šiaip sau kokie vizualiniai idėjos apmatai – atrodo, jog žiūri pilnavertį, brangių specialiųjų efektų, profesionalaus operatoriaus, apgalvotos režisūros ir nugludinto montažo filmą. O dar ir aktorių komanda džiugina – dauguma vaidino ankstesniuose Neillo filmuose, bet kai Oats filmuke pamatai Sigourney Weaver, supranti, jog tai tikrai ne šiaip sau kino žaidimas.

Kol kas įspūdingiausiu Oats studijos darbu galima laikyti „Rakka”. Jį žiūrint kyla jausmas, jog Neillas čia sudėjo savo „Alien 5” paruošiamųjų darbų kadrus, tą jausmą dar pastiprina ir pagrindiniame vaidmenyje diriguojanti minėtoji Sigourney Weaver ir ateiviškas siužetas. Tiesa, „Rakka” istorija apie žemę užgrobusias nežemiškas būtybes jau ne kartą matyta, tačiau toks kinematografinis išpildymas susuka galvą ir įtraukia lyg dar vienas „District 9”.

Toliau skaityti [kino trumpuliai:] NEILL BLOMKAMP ir OATS STUDIOS →

[tv series:] THE LEFTOVERS (2014 – 2017)

2017Kinas, TVOvidijus R.

The Leftovers gali būti būtent tai, kas dar labiau sugniuždys po tokių žiūralų kaip „True Detective” ar „The Killing”, tik čia nereikės įdėmiai sekti jokios kriminalinės fabulos. Šis serialas labiau primena prancūziškąjį „Les Revenants”, kuris kažkodėl žiūrėjosi labai sunkiai (gal dėl to, jog jau buvo matytas to paties pavadinimo 2004-ųjų pilnametražis filmas, katras nors ir be Mogwai garso takelio per pusantros valandos pasakė viską, ką galima buvo ta tema pasakyti).

The Leftovers žiūrėjosi taip pat sunkiai, po kiekvienos serijos strigdavau gerą savaitę dvi. Tik šįkart labiau ne dėl to, jog nesmalsu buvo sužinoti „o kas ten toliau”, veikiau dėl atmosferos, kurią skleidžia kiekviena serija ir visas serialas, po kurių jautiesi lyg gavęs į paširdžius, negalintis giliai kvėpuoti dėl plaukų gumulo gerklėje ir norintis užsitraukti cigaretės dūmą. Žodžiu, žiauriai atmosferinis kūrinys – tokios slogios, depresyvios, beviltiškos atmosferos, kuriai nepasiduoti ne visiems gali pavykti. Toliau skaityti [tv series:] THE LEFTOVERS (2014 – 2017) →

KINO PAVASARIS 2017

2017KinasOvidijus R.

TEGELBSTI MUS DIEVAS / Que Dios nos perdone (2016)

Netikėtai nustebinęs ispaniškas kriminalinis trileris. Net nepamenu, kada paskutinį kartą taip šis žanras buvo prikaustęs prie ekrano. Net norisi lyginti su fantastiškuoju J. J. Campanella’o „El secreto de sus ojos” ir, manau, kad netruksime sulaukti holivudinės šio filmo versijos.

„Tegelbsti mus Dievas” siužetiniai rėmai nėra labai ypatingi – du policininkai, skirtingų charakterių porininkai ir serijinis žudikas, siaučiantis Madride bei galabijantis senutes – tačiau režisierius Rodrigo Sorogoyen sugebėjo tuos rėmus taip pavyzdingai nušlifuoti ir užpildyti, jog kiekviena scena gniaužia kvapą.

Savų pliusų priduoda ir pagrindiniai personažai: vienas – sunkiai suvaldantis kumščius karštakošis, kitas – ramus, švarku pasipuošęs tylenis, miknius. Drama vyksta ne tik naujos bylos tyrime, bet ir asmeniniuose gyvenimuose, kurie kartais dar slogesni nei leisgyviai senučių kūnai. Tuo priminė ir „True Detective”.

Filmas neturi optimistiškų gaidų, nestokoja žiaurumų, smurto, iškrypimų, liguistumo, tačiau ypatingas trileris toks ir turi būti. Toliau skaityti KINO PAVASARIS 2017 →

[tv series:] ŠERLOKAS / SHERLOCK (2010 – 2017 – )

2017Kinas, TVSherlockOvidijus R.

I have an international reputation. Do you have an international reputation?

Kas galėjo pagalvoti, kad ims kas ir sumodernins sero Doilio klasiką. Ogi ėmė ir sumodernino,— patys britai nufilmavo Šerloką su iPodu ir mikroskopu, nardantį po chemijos, interneto, kibernetikos ir panašias, Artūro laikais net neįsivaizdjamas, džiungles.

Smagu, kad bent kai kas nepasikeitė ir iš to galima suprasti, jog tai tas pats senas geras personažas. Taip sakant, gerai, kad iš šiandienio Šerloko kūrėjai neatėmė Londono, dvisnapės kepuraitės, smuiko, Beikerstryto su 221B ir, žinoma, svarbiausio — daktaro Vatsono.

Galima padžiūgauti ir dėl Baskervilių (tik čia jie užsikodavę slaptos karinės laboratorijos pavidalu), amžino seklio priešo Moriarčio ir kitų Konano knygose skaitytų akcentų.

Žodžiu, stebinančiu įžvalgumu pasižymintis Šerlokas blaškosi po XXI-ojo amžiaus kriminalinius užkampius, o jo parankinis veda internete blogą…

Ne, ne detektyvinės klasikos parodija tai, o visai nenuobodžiai susuktas kriminalinis detektyvas. Toliau skaityti [tv series:] ŠERLOKAS / SHERLOCK (2010 – 2017 – ) →