Isaac Marion „Warm Bodies”, arba apie zombius mūsų galvose.

1981 metais psichodelinio roko pionierius Roky Ericson’as įrašė keistą dainą „I Walked with a Zombie“, kurioje tris minutes zombiškai dainuoja tik šią vieną frazę. Dainą įkvėpė to paties pavadinimo 1943 metais sukurtas nespalvotas klasikinio Holivudo siaubo filmas, kuriame persipina meilė ir vudu mistika. Zombiai ir meilė, ar gali būti keistesnis junginys? Bet būtent tokį derinį rašytojas Isaac’as Marion’as bando atkartoti savo knygoje „Warm Bodies“.

„Warm Bodies“ pasakoja apie gyvą numirėlį vardu R. Mums įprasto pasaulio jau nėra, o miestus pakeitė zombių visuomenės. Tarpusavyje jie kuria zombių šeimas, rengia žmogaus kūno valgymo pamokas savo mažiems zombių vaikučiams, ir įkūrinėja zombių miestus. Tačiau iš gyvųjų gyvenimo liko vienas poreikis – valgyti. Valgydami sumedžiotų žmonių smegenis, zombiai taip pat svaiginasi jų prisiminimais. Tai yra vienintelis dalykas, kuris priverčia juos vėl pasijausti gyvais. Vienos medžioklės metu R suvalgo depresyvaus jaunuolio smegenis ir iškart įsimyli į jo išgyvenusią merginą. Štai jums ir savotiška Romeo ir Džuljetos istorija, kaip ją savo apžvalgoje pavadina rašytoja Nisi Shawl (beje, R išrinktosios vardas kaip tik yra Julie). Toliau skaityti ISAAC MARION „Warm Bodies” →

Graeme Macrae Burnet – His Bloody Project, arba apie visuomenės teismą

2016 metais leidykla Contraband, kurioje tuo metu pilnu etatu dirbo tik du darbuotojai, išleido knygą „His Bloody Project: Documents relating to the case of Roderick Macrae“. Neįprastai parašytas romanas, pasakojantis apie Škotijos kalniečių (highlander) kaimo gyvenimą tapo tikra sensacija. Pirmieji 15 tūkst. knygos vienetų tuojau pat išparduoti, o pats romanas įtrauktas į 2016 metų Bookerio premijos trumpąjį sąrašą. Beje, jis taip ir liko perkamiausia tų metų sąrašo knyga. Kaip paaiškinti tokią kūrinio sėkmę?

„His Bloody Project“ yra knyga mistifikacija, kurioje rašytojas G. Macrae Burnet’as pateikia savo išgalvoto giminaičio Roderick’o Macrae gyvenimo istoriją. Kūrinį sudaro ne vienas linijinis naratyvas, bet aštuoni skyriai, kuriuose iš skirtingų perspektyvų apmąstomas centrinis romano įvykis – pagrindinio veikėjo žiauri ir šaltakraujiška trijų žmonių žmogžudystė. Toliau skaityti GRAEME MACRAE BURNET „His Bloody Project” →

Žmogus, kaip ir mylėjimasis, neatlaiko ilgos įtampos.

Pristatant argentiniečio Adolfo Bioy‘jaus Casares‘o romaną „Morelio išradimas” būtina pradėti nuo šio kūrinio atsiradimo datos – 1940-ųjų. Būtent tada ši knyga originalo kalba išvydo pasaulį. Tad tuo, ilgu keliavimu iki lietuvių skaitytojų, man priminė Jevgenijaus Zamiatino romaną „Mes“, ir tai, matyt, ne atsitiktinai – kaip „Mes” atvėrė horizontus ne vienam antiutopiniam romanui, taip „Morelio išradimas” paleido į literatūrą virtualaus pasaulio, kuriame siela, atmintis ir siluetai gali gyventi amžinai, idėją. Gaila, jog tos pirmapradės literatūrinės idėjos mus pasiekė tik dabar. Žinoma, geriau vėliau, negu niekad.

„Morelio išradimas” prasideda Casares’o tėvynainio, garsiojo Jorge’o Luis’o Borges’o, prologu, kurį iš pradžių vertinau atsargiai ir kiek skeptiškai, nes romaną Borges’as pavadina „tobulu”. O kaip gi kitaip galėjo vienas rašytojas atsiliepti apie kito rašytojo, draugo ir ne vieno kūrinio bendraautoriaus knygą? Toliau skaityti ADOLFO BIOY CASARES „Morelio išradimas” →

Richard Flanagan laikomas svarbiausiu savo kartos australų rašytoju, už šeštąjį romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę” apdovanotas prestižine „Man Booker premija”. Romano pavadinimas „pasiskolintas” iš XVII-ojo amžiaus Japonijos poeto Bašio klasika tapusios knygos tokiu pačiu pavadinimu „Siauras kelias į tolimąją šiaurę” (orig. Oku no hosomichi), kurioje kelionių proza mainoma su haiku, pasakoja apie poeto ilgą kelionę pėsčiomis iš Tokijo į Šiaurės Japoniją.
Richardo Flanagano romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę” išleido leidykla „Baltos lankos”, vertė Violeta Tauragienė.

Lietuviškojo leidimo Flanagano knygos „Siauras kelias į tolimąją šiaurę” anotacija sako, jog tai romanas „apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę”, bet aš pridėsiu dar, kad tai romanas ir apie meilės bei žiaurumo prigimtį, apie atmintį, kuri vėliau ar anksčiau išblunka, kad ir kokia skaudi bebūtų.
Remdamasis autentiška, archyvine medžiaga, Richardas Flanaganas poetiškai, jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo-Birmos geležinkelį, kurį tiesiant dėl nepakeliamų darbo sąlygų – sumušimų, bado, choleros, opų, polineurito, – žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Toliau skaityti RICHARD FLANAGAN „Siauras kelias į tolimąją šiaurę” →

Sovietų Sąjungoje sekso nėra. Ši nuostata tapo jau praėjusios epochos truizmu. Tačiau ideologija taip lengvai nemiršta, todėl komunistinę estafetę dabar tęsia Kinijos Liaudies Respublika. O kaip sekso tema vertinama šiame proletaro rojaus kampelyje? Atsakymą galima pabandyti atrasti kinų rašytojo Su Tong‘o romane „The Boat to Redemption“.

Su Tong’as yra vienas žymiausių Kinijos rašytojų. 2011 metais jis buvo tarp pretendentų laimėti Man Booker International prize, o romanas „The Boat to Redemption“ apdovanotas Man Asian Literary prize. Pats autorius šį romaną įvardina kaip svarbiausią savo kūrinį. Knyga yra sukurpta iš kelių neatskiriamų naratyvų, o romano veiksmas vyksta Kinijos kultūrinės revoliucijos metu. Žmonių gyvenimus keičianti politinė tvarka kaip tik ir tampa pirma pagrindine knygos tema.

Romane pasakojama kaip Toliau skaityti SU TONG „The Boat to Redemption”, arba Froidas, perskaitytas Kinijoje →

Šiuolaikinio anglų rašytojo, Man Booker premijos laimėtojo Juliano Barneso naujų knygų laukia viso pasaulio literatūros gurmanai. Štai jau turime rankose Barneso penktąjį išverstą į lietuvių kalbą (jau išleisti šie kūriniai: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011), „Pabaigos jausmas“ (2013), „Gyvenimo lygmenys“ (2015)), romaną „Laiko triukšmas” („The Noise Of Time”, 2016 m.), kuris buvo išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The Guardian“, „The Times“, „Observer“, pakilo į „The Sunday Times“ bestselerių sąrašo pirmąją vietą. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos”, vertė Nijolė Regina Chijenienė.

Naujasis romanas – sovietinį režimą pašiepianti satyra, kurioje rašytojas su subtilios ironijos doze pasakoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Tai pasakojimas apie menininką, kompozitorių Dmitrijų Šostakovičių, pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti. Toliau skaityti JULIAN BARNES „Laiko triukšmas” →