Tradiciniu renginiu jau tapusi Vilniaus knygų mugė kviečia ir šiemet. Vasario 17-20 dienomis tradiciškai Lietuvos parodų centre „Litexpo“. Mugės metu vykstančių renginių programas, parodas, dalyvių sąrašą ir kitą informaciją galite rasti čia. Liko apsispręsti: vykti ar ne?

Dar pernai tokio klausimo nesvarsčiau. Bent iki mugės. Ir post factum lyg labai neapgailestavau, nors ir džiugesio nebuvo. Tas pasitenkinimas knygų muge ėmė mažėti sulig apsilankymų skaičiumi: kiekvienas papildomas apsilankymas ūpą tik mušė žemyn. Tad šįkart rimtai svarstau: vykti ar ne? Toliau skaityti VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2011: vykti ar ne? →

Vaikystėje laimė buvo kitokia.

Ir šiandien galima diskutuoti, ar airio Johno Banville romanas „Jūra“ (The Sea) tikrai 2005-aisiais buvo vertas Bookerio premijos. Tąkart nominacijose jis buvo įvardytas greta tokių, dabar jau ir lietuviškai sulauktų, šedevrų, kaip Kazuo Ishiguro „Neleisk man išeiti“ ir Ali Smith „Atsitikitnė“. Banville sėkme niekas netikėjo. Net statymuose buvo laikomas autsaideriu. Sutikčiau su nuvertintojais – knyga neturi stipraus siužeto. Bet galima pateisinti komisiją, kuri apdovanojimą pagrindė šitaip – už meistrišką širdgėlos, atsiminimų ir prisimenamos meilės studiją. Sutikčiau ir su šituo apibūdinimu. Tik gal vietoj „meistrišką“ naudočiau „poetišką“ ar „kinematografišką“, o meistriškumas šiems netrukdo.

„Jūros“ skaitymas panašus į gyvenimą pajūryje: iš pradžių lengvai ir vangiai vaikštinėji pakrante, leidi bangelėms paskalauti tik pėdas, rankioji vandens nugludintus akmenukus ir sudužusių butelių stiklus, kitą rytą, vėjuotą, įsisupęs į pledą jau ieškai aštresnių bangų išmetamų gintaro gabaliukų, ir, galop, nebodamas juodos plazdančios vėliavos, neri į bangas, kurios slepia tikriausius literatūros perlus. Toliau skaityti JOHN BANVILLE „Jūra” →

Vidinė vėjo pusė ta, kuri lieka sausa vėjui pučiant per lietų.
Vienas iš pigių pranašų

Kaip ir buvo galima tikėtis, įveikus visų išliaupsintąjį „Chazarų žodyną“, kitos Milorado Pavičiaus knygos, matyt, lieka tūnoti šešėlyje. Bent taip pasakyčiau apie pirmąjį lietuviškai išverstą serbo romaną „Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“, ir negalėčiau taip atsiliepti apie „Antrąjį kūną“, kuris ir po „žodyno“ savo vertę išlaikė. Ir nežinia, ar tai dėl skaitymo sekos, ar dėl kitų dalykų, bet „Vidinė vėjo pusė“ stovi šios trijulės gale.

Ir „Vidinėje vėjo pusėje“ Pavičius bando skaitytoją nustebinti, pateikdamas interaktyvų skaitymo būdą – knygą galima skaityti iš kurios nori pusės, nes jos herojai ir istorijos pabaiga, kuri metaforiškai sujungia skirtingų laikmečių skirtingus pasakojimų veikėjus, laukia ne knygos pabaigoje, o jos viduryje. Tereikia skaitytojui pasirinkti, iš kurios pusės pradėti, ar pradėtą pusę pabaigti, ar po skyriaus knygą apversti, kaip dariau aš.

Romanas pasakoja apie Toliau skaityti MILORAD PAVIČ „Vidinė vėjo pusė” →

Naujos ir geros knygos – nauja  G. rubrikėlė, kurioje kartą per mėnesį pristatysime įdomiausias ir verčiausias lietuviškai tik tik pasirodžiusias knygas. Žinoma, bus čia šiek tiek būrimo iš kavos tirščių, nes knygos dažniausiai bus neskaitytos. Tai toks  savotiškas sąrašėlis, kurį anksčiau ar vėliau norėsis įveikti, o tada jau ir išsamiau paporinti apie turinio subtilybes.

Nors metai tik prasidėjo, leidyklos jau vis sparčiau pristato naujas knygas. O tas vis didėjantis bruzdesys reiškia tik vieną – ant nosies Knygų mugė, kuriai atstovauti be naujų leidinių lyg ir nepadoru. Tad žiūrime, ar tarp naujų leidinių, įprastai „pasipuošusių” dar vienu Johno Irvingo romanu, nesibaigiančių receptų ir išlikimo vadovais, yra šis tas įdomesnio? Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2011, sausis] →