Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Cezario grupės „Pasikėsinimai” + interviu su trupe + galimybė laimėti kvietimus

Pasikesinimai 23m

Vienos dalies spektaklis geriesiems reklamos kūrėjams

Režisierius Cezaris Graužinis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Vaidina: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas,
Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė, Julius Žalakevičius

Lapkričio 17d. 19.00 val. Menų spaustuvėje, Juodojoje salėje.

Martino Crimpo PASIKĖSINIMAI – tai drąsus dramaturginis eksperimentas. Čia nėra tradicinio siužeto, nėra ir personažų, kurie pasirodo scenoje. Pjesė padalinta į 17 skirtingų scenarijų, kuriuose įvairiapusiškai vaizduojama neegzistuojanti herojė Anė – mūsų dienų pasaulio tragedijų, baimių, troškimų ir bandymų jį pakeisti įsikūnijimas. Pjesė yra ir bandymas suvokti šiandieninio jauno žmogaus maišto prieš jį supantį pasaulį priežastis ir priemones. Neegzistuojančią Anę apibūdinantys pašnekesiai primena tai gatvės pokalbį, tai konferencijos diskusiją, tai reklamos transliaciją. Žmonės domisi Anės gyvenimu, nes „Tai kelia gyvybiškai svarbius klausimus apie pasaulį, kuriame gyvename“. Anė yra ir skirtingų scenarijų personažas, ir realus asmuo, keršijantis pasauliui už sugriautus idealus ir „už mirtiną pasaulio neteisybę“.
„Cezario grupės“ spektaklis PASIKĖSINIMAI yra 2005 metais sukurtas įdomiausių pastarųjų metų jaunųjų lietuvių teatro menininkų kūrybinis iššūkis. Penki aktoriai, kuriems vadovauja režisierius Cezaris Graužinis, toliau tyrinėja „vaizduotės teatro“ galimybes, pagrįstas principu, jog spektaklis vyksta ne scenoje, bet žiūrovų vaizduotėje. Pasitelkusi novatoriškai minimalias aktorinės vaidybos priemones, „Cezario grupė“ manipuliuoja žiūrovų vaizduote, ištrindama ribą tikrovės ir fikcijos. Toliau skaityti Cezario grupės „Pasikėsinimai” + interviu su trupe + galimybė laimėti kvietimus →

Šokis kaip ritualas – Loros Juodkaitės ir Valentino Masalskio „Sibilė“ + kvietimas 2 asm.

Lapkričio 29 d. šokėja ir choreografė Lora Juodkaitė Menų spaustuvė scenoje darsyk sušoks spektaklį „Sibilė“, kurį praeitų metų paskutinę dieną pirmą kartą pristatė Vilniaus publikai. Po to sekė intensyvūs metai – dviejų spektaklių kūrimas su skirtingomis trupėmis Prancūzijoje ir nesibaigianti virtinė gastrolių po garsiausius Europos teatro festivalius, įskaitant ir Avinjoną, Paryžių bei Atėnus.

Iš visų kelionių Lora į Lietuvą grįžta kaip į namus – su meile ir naujomis kūrybinėmis idėjomis. Ir, žinoma, kaip visada – asketiškai atsiduodama menui, kurį vadina savo šventa tarnyste. Kaip tik todėl ir spektaklis „Sibilė“, šokėjos beveik metus išnešiotas, toks autentiškas ir stiprus. Spektaklio siužetinė gija paremta dviem šaltiniais: graikų mitologijos sibilėmis ir švedų rašytojo Pero Lagerkvisto romanu „Sibilė“.

Graikų sibilės – moterys, apdovanotos pranašystės galiomis, pasak mitų, buvo atskiriamos nuo išorinio pasaulio. Jos privalėjo paklusti griežtoms asketiško gyvenimo taisyklėms, nes tik tokiu būdu, per maldą ir ritualą galėdavo patekti į vidinį transą – lytinį aktą su dievais, kuomet joms būdavo perduodama svarbi informacija. Tačiau perkeldami į sceną mitologinę žynę, spektaklio kūrėjai perima P. Lagerkvisto nuodėmingos ir atgailaujančios Sibilės, pamilusios vyrą ir pagimdžiusios jam kūdikį, istoriją. Nuodėmė ir akistata su dievu – atstumtos sibilės atgaila ir teismas – sudaro pagrindą spektakliui. Abu šaltinius jungia asmeninė Loros patirtis ir savo, kaip menininkės, misijos išpažinimas. Toliau skaityti Šokis kaip ritualas – Loros Juodkaitės ir Valentino Masalskio „Sibilė“ + kvietimas 2 asm. →

Jono Jurašo spektaklis „DVEJONĖ”

Naujosios dramos akcijos’09 rudens programoje sėkmingai parodytas režisieriaus Jono Jurašo spektaklio eskizas pagal garsaus amerikiečių scenaristo ir dramaturgo John Patrick Shanley pjesę „Dvejonė“ (Doubt) įgavo tęsinį.  Lapkričio 15 d. Vilniaus mažajame teatre bei lapkričio 29 d. Kauno dramos teatre įvyks spektaklio premjeriniai rodymai. Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Eglė Mikulionytė ir Povilas Budrys. Taip pat vaidina jauni aktoriai Vaida Būtytė, Simonas Lindešis ir Oneida Konsunga. Spektaklio prodiuseris – „Audronio Liugos produkcija“. Partneriai – Vilniaus dailės akademija ir Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.

Pjesė  Doubt 2005 metais pelnė prestižinį Pulitzerio apdovanojimą ir žurnalas The Time ją pavadino Metų pjese. 2008 metais pagal šią pjesę pats jos autorius John Patrick Shanley sukūrė filmą Doubt (nominacija Oskaro apdovanojimui). Pjesėje aštriai kalbama apie vertybių krizę dogmomis paremtoje bažnytinėje bendruomenėje. Tačiau jos problematika yra neabejotinai platesnio pobūdžio ir apima šiuolaikinės visuomenės problemas. John Patrick Shanley ieško atsakymo į klausimą, kur glūdi visuomenės moralinės krizės priežastys? Toliau skaityti Jono Jurašo spektaklis „DVEJONĖ” →

„Knyga+Spektaklis“ – rudeninė kultūringo laisvalaikio akcija

Vakaras su knyga 11 photo- D.Matvejev ©Jau šįvakar (lapkričio 6, 19 val.) Menų spaustuvėje – jauno aktoriaus ir muzikanto, debiutuojančio režisieriaus Vido Bareikio premjerinis spektaklis „Vakaras su knyga“ pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“. Šia proga Menų spaustuvė kviečia visus praleisti vakarą geros knygos, o po to – spektaklio kompanijoje. Visiems, kurie iki lapkričio 13 dienos taps Infotekos skaitytojais, dovanosime kvietimą į šį bei kitus Menų spaustuvėje lapkričio mėnesį rodomus spektaklius.

Tapę Menų spaustuvės Infotekos skaitytojais, galėsite skolintis namo unikalias knygas lietuvių ir užsienio kalbomis, periodiką, audio knygas bei filmus. Infotekos kolekciją sudaro Britų tarybos perduoti leidiniai, taip pat nemažai Menų spaustuvės ir kitų scenos menų organizacijų surinktų knygų apie įvairias meno sritis: scenos menus, architektūrą, dizainą, vizualiuosius menus, muziką, madą, taip pat – menų vadybą. Toliau skaityti „Knyga+Spektaklis“ – rudeninė kultūringo laisvalaikio akcija →

R. Kazlas debiutuoja su nauju spektakliu „PALATA”

Vasarą pajūryje sutiktas R. Kazlas kaip tik ruošėsi koncertui, kuriame turėjo skaityti V. Šimkaus eiles, ir tik kukliai užsiminė apie pasiūlymą Kauno dramos teatre režisuoti spektaklį. Talentingasis aktorius jau išbandė režisieriaus amatą statydamas monospektaklį pagal V. Šimkaus eiles „Geležis ir sidabras“ ir sulaukė teatralų ir žiūrovų pripažinimo, tad nieko nuostabaus, kad teatro vadovas nepabijojo į šio rankas patikėti savo aktorių komandą ir besiskleidžiantį naująjį režisūrinį talentą išnaudoti stambesniu mastu.

Kai prieš porą savaičių vėl susitikom R. Kazlą sendaikčių turguje, beieškant  rekvizito savo naujam darbui, jau galėjom neabejoti, kad visgi iššūkis priimtas ir premjera greitai įvyks. Tad, kuo gi nustebins R. Kazlas šį kartą, skaitykim toliau… Toliau skaityti R. Kazlas debiutuoja su nauju spektakliu „PALATA” →

Knyga: ARKADIJUS STRUGACKIS, BORISAS STRUGACKIS „Neskirti pasimatymai”

Kosmosas žino po kiek laiko į rankas paėmiau senojo „Zenito“ leidinį – Arkadijaus ir Boriso Strugackių „Neskirtus pasimatymus“. Viduje dvi apysakos: „Piknikas šalikelėje“ ir „Mažylis“.

Aišku, šiandien „Pikniką šalikelėje“ norisi vadinti tiesiog Strugackių sugalvotu ir Tarkovskio išpopuliarintu neologizmu – „Stalkeris“.

Stalkeris – tai fantastiška profesija, kažkuo panaši į Robino Hudo klajones po Šervuodo girią. Tik norint tapti stalkeriu reikia, kad mūsų apvaliojoje  atsirastų vietovė, kurioje apsilankytų kitų planetų civilizacijos. Trumpai taip: atskristų, pasisvečiuotų mirksnį ir išvyktų, paliktų tik buvimo pėdsakus, kuriuos žmonija, versdamasi per galvą, imtų analizuoti, tirti, taikyti vienur kitur ir, žinoma, interpretuotų jų tikrąją paskirtį. Kas tas pavojingas palikimas, kurio vietą reikia aptverti betonine siena, o aplinkinius gyventojus iškeldinti? Kam skirti paliktieji artefaktai, sukeliantys fizikines anomalijas ir varantys į kapus juos renkančius ir tiriančius žmones? Ar tai svetimųjų žinutė mums, ar koks tarpgalaktinis švyturys, o gal uždelsto veikimo bomba, ar, tiesiog, šiukšlės, likusios nuo pikniko tarpinėje tarpplanetinėje stotelėje? Klausimai, dėl kurių stalkeriai nesuka galvos: jų tikslas – patekti į Zoną ir ištrūkti iš jos, nugvelbus vienokį ar kitokį artefaktą, kurį pardavus galima gerai pasipelnyti.

Zonoje šitaip: su grobiu grįžai – stebuklas, gyvas grįžai – laimė, sargybinio kulka – sėkmė, o visa kita – likimas… (16 psl.) Toliau skaityti Knyga: ARKADIJUS STRUGACKIS, BORISAS STRUGACKIS „Neskirti pasimatymai” →

Dvi nepamirštamos meilės istorijos + konkursas kvietimams laimėti

Juodvarnis_12photo-D.Matvejev_Lapkričio 5 ir 6 d. „Menų spaustuvėje“ bus parodyti „Audronio Liugos produkcijos“ spektakliai „Juodvarnis“ ir „Muzika 2“. Nors abu yra sukurti pagal skirtingų autorių pjeses, juos sieja daug kas bendro. Abiejuose pasakojama dviejų žmonių meilės ir išsiskyrimo istorija, tampanti jaudinančia atgimstančių jausmų drama. Abiejuose vaidina ryškūs skirtingų kartų aktoriai. Ir abiejuose minimaliomis teatro priemonėmis siekiama betarpiško aktoriaus ir žiūrovo ryšio.
Organizatoriai informavo, kad į šiuos spektaklius galima įsigyti abonementą, tuomet abu spektaklius būtų galima pamatyti už mažesnę kainą, nei perkant bilietus į kiekvieną atskirai.
Na trumpai papasakosime apie abu ir po kiekvienu iš jų rasite konkursus kvietimams laimėti. Toliau skaityti Dvi nepamirštamos meilės istorijos + konkursas kvietimams laimėti →

Knyga: J.M. COETZEE „Maiklo K gyvenimas ir laikai”

Sigitas Parulskis, apžvelgdamas J. M. Coetzee „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ lietuviškąjį vertimą, reziumavo: „Unikali, stulbinamos įtaigos ir keisto žmogiškos egzistencijos beprasmybės grožio sklidina knyga, vienas ryškiausių per pastaruosius dvidešimt metų vertimų.“ Taiklus apibūdinimas apie antrąjį lietuviškai išverstą J.M. Coetzee romaną, o prisimenant pirmąjį – „Nešlovė“, reikia pasidžiaugti, kad pernai pasirodė puiki kūrinio ekranizacija su John Malkovich‘iu pagrindiniame vaidmenyje.

Perskaitęs abu minėtus romanus, jau galiu drąsiai teigti, kad teisinga paplitusi nuomonė, jog šio rašytojo kiekviena knyga skirtinga ne tik siužetu, bet ir rašymo stiliumi. Jeigu „Nešlovė“ lygiavosi į A. Camus, tai „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ – į S. Beckett‘ą (tik ne taip viskas beketiškai absurdiška ir ne taip neapčiuopiama) ir F. Kafką (taip, viskas taip kafkiškai beprasmiška ir metamorfiška). Visgi nereikia išsigąsti pastarųjų literatūrinių „pamišėlių“: Coetzee skaitosi lengvai, nevargina sudėtinga sintakse ir eiliniam mirtingajam neįkandamomis stilistinėmis priemonėmis. Rašytojas labiau paprastas ir žemiškas, kaip jo kūrinio pagrindinis veikėjas, Maiklas K, sodininkas. Toliau skaityti Knyga: J.M. COETZEE „Maiklo K gyvenimas ir laikai” →