Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Knyga: RAY BRADBURY „Pradžios pabaiga”

Kultūra (kt.), Literatūra,

Turbūt kiekvienas turim savo mėgiamus autorius ar autorių, kuriuos mielai skaitome, kai pavargstame ieškoti naujovių. Aš taip pat nesu išimtis. Pažintis su Rėjaus Bredberio pasauliu prasidėjo dar vaikystėje ir tebesitęsia iki pat šiol. Karts nuo karto grįžtu prie jo knygų lyg į gimtus namus, vien tam, kad atsikvėpčiau, įkvėpčiau ir tęsčiau toliau kelionę klaidžiais knygų labirintais.

Rėjus Bredberis Lietuvoje labiausiai žinomas kaip „Marso kronikų“ ( liet.k. pirmas leidimas 1967 m. ) ir „Pienių vynas“ ( 1969 m. ) autorius. Aš pats pirmąją pažintį pradėjau tik 1992 metais išleistu antru „Marso kronikų“ leidimu. Tais pačiais metais dar perskaičiau ir „Pienių vyną“ bei „Pradžios pabaigą“ ( 1982 m. ). Kuo gi traukia šio autoriaus kūriniai? Trumpai tariant – jo apsakymai apgaubti nepalaužiamu tikėjimu žmogumi, tikėjimu, kad žmogaus istorija nusitęs į begalybę, jo kalbėjimo maniera paprasta, neperkrauta ir tokia įtaigi, jog kartais sunku pasakyti, kad tai, ką skaitai, yra mokslinės fantastikos apsakymas ar romanas, o ir pats autorius teigia, kad „aš niekada nerašiau mokslinės fantastikos, išskyrus „451 laipsnis Farenheito“, nes „daugelis mano darbų parašyti Fentezi stiliumi.“ „Fentezi – tai neįmanomo menas, o mokslinė fantastika – įmanomo menas.“ – viename interviu sako rašytojas. Štai tas įmanomas neįmanomumas ir skatina vėl ir vėl versti „Pienių vyno“, „Marso kronikų“ ar „Pradžios pabaigos“ lapus. Toliau skaityti Knyga: RAY BRADBURY „Pradžios pabaiga” →

Knyga. SAMUEL BECKETT „Teatras”

Kultūra (kt.), Literatūra, Teatras,

Visi gimsta kvaili. Kai kurie tokie ir lieka.

(iš „Belaukiant Godo“)

Septyniolika dramų apie kurias būtų galima parašyti septyniolika puslapių, bet argi kas juos skaitytų? Tad bandysiu apibendrinti.

Visų pirma, tai – Samuelis Beckettas. Tad čia daug dvasinių ir fizinių luošių, gyvenimo pabaigos akivaizdų, egzistencinės beprasmybės, pasąmonės srauto beryšybių, ne kiekvienam mirtingajam įkandamų simbolių, erdvės ir laiko transcendencijos. Po trilogijos rašytojas jau žinomas, tačiau paliekamo įspūdžio stiprumas lieka ne ką mažesnis.

Visų antra, rinkinio „Teatras” išsamumui trūksta dar kelių dramų (Come and Go (1965), Breath (1969), A Piece of Monologue (1980) ir kt.), nebent neįdėtąsias galima būtų priskirti ne draminiam žanrui, kuo, žinant autorių, giliai abejoju. Žinoma, absurdo klasika sunkiai pasiduoda konkrečiam žanrui, menką teatro mylėtoją sunku būtų įtikinti, kad kai kurias pjeses apskritai įmanoma pastatyti teatre. Tuo tarpu džiugu, kad keletas rinkinio kūrinių, kaip skelbia knygoje pateikta informacija, buvo statyti ir Lietuvoje, pavydu jas mačiusiems ir šiek tiek pikta, kad didžiausias dėmesys skiriamas tik pagrindiniam šedevrui „Belaukiant Godo“ Toliau skaityti Knyga. SAMUEL BECKETT „Teatras” →

Nebus teatro, nebus ir koncerto – „NO THEATRE“, „NO CONCERT“!

Teatras

Šiuo teiginiu galima pradėti kalbą apie naują reiškinį Lietuvos kultūros padangėje. „NO THEATRE“ – tai devynių teatro „Utopia“ aktorių, iš G. Varno vadovaujamo LMTA magistrantų kurso, iniciatyva sukurtas judėjimas, gimęs ne pačiu geriausiu Lietuvos teatrinio gyvenimo laikotarpiu. Sunkėjanti finansinė bei dvasinė padėtis šalyje lemia teatro merdėjimą bei salių tuštėjimo metą.

Atotrūkis tarp komercinio bei alternatyvaus teatro, turinčių atsverti vienas kitą, tapo kaip niekada didelis. Taigi, „NO THEATRE“ nutarė pasiūlyti tam alternatyvą ir patys išeiti į gatves, teatrus bei žmonių namus, pažinti, rasti ir mėginti suprasti šių dienų teatro žiūrovą bei užmegzti ryšį su juo. 
Viena iš akcijų buvo surengta Nacionalianiame dramos teatre prieš A.Večerskio spektaklį „Meilė pagal grafiką”, iš kur buvo gražiai išprašyti pačio teatro vadovo:

httpv://www.youtube.com/watch?v=EkqMVoYxsOg

Toliau skaityti Nebus teatro, nebus ir koncerto – „NO THEATRE“, „NO CONCERT“! →

Knyga: ROBERT LUDLUM „Bornas. Sunaikinta tapatybė”

Kultūra (kt.), Literatūra, , ,

Jis aukščiau įstatymo. Jis žemiau žvėries.

Dar vienas Roberto Ludlumo trileris lietuviškai. Šį kartą – Borno serijos pirmoji knyga.

Pats Ludlumas sukurpė apie Borną trilogiją, kurią po sėkmingos ekranizacijos toliau iki šiol eksploatuoja Eric Van Lustbader: 2010-aisiais turėtų pasirodyti jau penktasis šio rašytojo trilogijos tęsinys. Kaip bus su lietuviškaisiais vertiniais dar neaišku, bet greičiausiai ateitį koreguos komerciniai dalykai.

Smagu, kad trilerius „Obuolys“ pagaliau perkėlė į mažesnį formatą minkštais viršeliais. Dabar ir su savim pasiimti patogiau, ir rankos nepaskausta laikant knygą (skaitantieji storas sunkias plytas supras apie ką aš čia).

Kaip ten bebūtų šitą knygą reiktų pirma papliekti už pavadinimo vertimą, tiksliau – nevertimą, o nukopijavimą nuo netikslaus filmo vertimo. Toliau skaityti Knyga: ROBERT LUDLUM „Bornas. Sunaikinta tapatybė” →

„Cirque du Soleil“ – teatralizuotas cirkas visai šeimai

Kultūra (kt.)


Beveik keturi šimtai metrų popieriaus (tik vienam pasirodymui), milžiniški balionai, didžiulės dekoracijos, atskraidintos tiesiai iš JAV, 5 klounai ir net 75 minutės nenusibostančio interaktyvaus šou, kuriame svarbus kiekvienas žiūrovas ir jo nuoširdi reakcija. Tai – reginys visai šeimai, kurio jūs greičiausiai niekada dar nematėte. Jau šį pirmadienį į pastaruoju metu kiek niūroką Lietuvą atskries nuotaikingos Šv. Kalėdos. Lapkričio 30 – gruodžio 2 d. sostinės „Ūkio banko teatro arenoje” pirmą kartą bus parodytas prestižinis teatralizuotas „Cirque du Soleil“ klounų šou „Aga Boom“. Dėl šio visai šeimai skirto nuotaikingo reginio bei vitaminu C virstančio juoko „alpo” kelios dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje.

JAV leidinių liaupsės, liaupsės, liaupsės

„Aga Boom“ pasirodymų metu beveik iki ekstazės žiūrovus atveda klounų žodžių ir kūno kalbos humoro vientisumas bei galybė papildomų triukų, kurių dėka šou absoliučiai įtraukia. Tik čia – tualetinio popieriaus rulonai, staiga virsta banguojančia jūra, o pripūsti šiukšlių maišai – milžiniško dydžio oro balionais, skraidančiais salėje“, – rašo „Boston Globe“.

„Tai – nepamirštamas įvykis, kurį būtina pamatyti. Unikaliu europietiško teatro stiliumi ir universalia klounų kalba sukurtas cirkas atveria skirtingų kultūrų sienas, papirkdamas žiūrovus pokštais, suprantamu humoru bei neįtikėtinu vaikišku užsidegimu”, – klounus giria „Daily Variety“.

„Aga Boom“ yra interaktyvus chaosas, bloškiantis žiūrovus į beprotiškai laisvo juoko ir pokštų jūrą. Šis 75 minučių trukmės tikros šeimyninės pramogos sprogimas vaikams ir suaugusiems pakeri tokia energija, kurios niekur kitur nepatirsite,“ – cirkui pagyrų negaili ir „Los Angeles Times“. Toliau skaityti „Cirque du Soleil“ – teatralizuotas cirkas visai šeimai →

Filmai apie žmones ir daiktus, dizainerius ir dizainą

Kinas, Kultūra (kt.)


Šiandien, lapkričio 26 d., šiemetinėje Europos kultūros sostinėje Vilniuje prasidės keturias dienas truksiantis dokumentinių filmų apie dizainą maratonas. Projekto „Dizaino dokumentika” metu bus siekiama parodyti, kad dizainas nėra vien mada, greiti automobiliai ar namų interjeras. Projekto iniciatoriai žiūrovams pristatys daugiau nei 30 filmų ne tik iš klasikinio pasaulinių ekranų repertuaro.

Į kasdienybę – nauju žvilgsniu
Projektas „Dizaino dokumentika” – viena iš daugialypio projekto „Dizainas miestui” dalių, kuri lapkričio 26-29 d. pakvies žiūrovus į nemokamus dokumentinių filmų apie dizainą seansus. Visi filmai bus rodomi Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre „Titanikas” (Maironio g. 3, Vilnius).

„Lietuvoje vyrauja gana ribotas požiūris į dizainą. Mes jį suvokiame labai primityviai – geriausiu atveju tai mada, automobiliai ir interjeras. Tačiau retas susimąstome, kiek giliai jis įsismelkęs tiek į kasdienybę, tiek į mąstymą. Galiausiai, koks mūsų santykis su, regis, net nepastebimuose dalykuose persismelkusiu dizainu. Tikimės, kad dokumentikos ciklas privers į buitį pažiūrėti naujai, pažadins protą, smalsą ir sukels klausimų, versiančių mąstyti kitaip”, – teigė projekto „Dizaino dokumentika” kuratorius Arturas Jevdokimovas.
Žiūrovų laukia 31 filmas įvairiausia dizaino tematika.
„Žinoma, atrinkti juos teko iš gerokai didesnio filmų skaičiaus. Pasirinkome tuos filmus, kuriais atskleidžiama, kaip dizainas įaugęs į mūsų kasdienybę, kokia jo galia kasdien naudojamiems daiktams ir mūsų gyvenimo stiliui”, – pasakojo A. Jevdokimovas. Toliau skaityti Filmai apie žmones ir daiktus, dizainerius ir dizainą →

Knyga: JACK MCDEVITT „Ieškotojas”

Kultūra (kt.), Literatūra, , , , ,

Hugo ir Nabula nominacijos fantastinėje literatūroje dažnai man sukelia didesnį susidomėjimą nei jau žinomas rašytojo vardas. Ir tikrai galima pykti ant „Eridano“ leidyklos, kad paskutiniu metu tokios informacijos neberandame knygų nugarėlėje. Visų nominuotųjų ir apdovanotojų fantastų galvoje nesinešiosi, o ir ne kiekvienam norisi vargintis kiekvieną naują PFAFo leidinį šifruojant: kuo gi jis (ne)ypatingas.

Nors jau keturiolika kartų Nebula nominacijose paminėtas, mūsuose negirdėtas Jack McDevitt laisvai būtų prasprūdęs ir pro mano akis, jei ne laimingas atsitiktinumas dėl kurio kad ir vėliau apturėjau visai gerą laiką su 2006-ųjų Nebula laimėtoju, romanu „Ieškotojas“.

„Ieškotojas“ priskiriamas McDevitto „Alekso Benedikto“ serijai ir chronologine tvarka serijoje žymimas trečiu numeriu, bet čia nieko baisaus – turinys neturi jokių žymių sąsajų su pirmais dviem kūriniais. Čia panašiai kaip su „Plienine Žiurke“, kur veikėjas tas pats, bet serijos knygas galima skaityti belekokia tvarka. Toliau skaityti Knyga: JACK MCDEVITT „Ieškotojas” →

Knyga. HENRY MILLER „Vėžio atogrąža”

Kultūra (kt.), Literatūra, , , ,

Maištinguoju paauglystės periodu buvo toks tarpsnis kada vartojau tik tokį kultūrinį produktą, kuris vienur ar kitur buvo priskiriamas prie draudžiamųjų. Tarp jųjų radosi ir 1994-aisiais išverstas Henry Millerio romanas „Ožiaragio atograža“ – keista trilogijos trečioji dalis. Keista, nes joje aprašomas laikotarpis apima pirmosios dalies „Vėžio atogrąža“ (Tropic Of Cancer) priešistorę.

„Vėžio atogrąžą“ 2007 m. išleido „kitos knygos“, o trilogijos antrosios dalies „Juodas pavasaris“ kol kas lietuviškai neturime. Šiaip ne esmė kuri knyga, kuriai daliai atstovauja. Čia ne koks serialinis trileriukas, kur kiekvienas puslapis pateikia žiojančią skylę, čia – tiesiog aprašoma žmogelio, kai kam susitepusio, kai kam nepakartojamo plevėsos ir drąsuolio, beletrizuota autobiografija. „Atogrąžas“ galima laikyti po pagalve vietoj biblijos, o galima vartoti ir gerojoje vietoje vietoj tualetinio. Kaip kam (ne)patinka.

Biblinės asociacijos man kilo neatsitiktinai, Toliau skaityti Knyga. HENRY MILLER „Vėžio atogrąža” →