Jau greitai!
Teatro laboratorija „Atviras ratas”
Temos Archyvai: Kultūra (kt.)
Kultūrinis palikimas: VEKS vs. LEKS
Jau praūžė taip visų laukti, plačiai aptarinėti, kritikuoti, galingais fejerverkais vainikuoti VEKS 2009. Iki šiol Lietuvoje joks kultūrinis projektas nesulaukė tiek diskusijų, kiek šis. Dažniausiai VEKS administracija buvo kritikuojama dėl lėšų švaistymo, projektų finansavimo neskaidrumo, projektų atrinkimo korupcijos ir t.t. Šituos klausimus paliksime aiškintis FNTT, ekspertams.eu, prokuratūrai ir visoms kitoms įstaigoms, kurios turi tam 
įgaliojimų ir kompetencijos, o aš, eilinė kultūros mylėtoja, šioje apžvalgoje bandysiu kelti kitus klausimus: ar VEKS titulas pateisino mūsų kultūros vartotojų lūkesčius? Ką naudingo ir kultūringo vilniečiai bei kiti miesto svečiai gavo, gyvendami, lankydamiesi Europos kultūros sostinės renginiuose? Kuo naudingas buvo šis titulas Lietuvai ir jos kultūrai? O, kad atsakymų ieškojimas nebūtų nuobodus, paraleliai bandysim susipažinti su kitu tais, pačiais metais kultūros sostine tituluotu miestu, – Lincu, jo kultūrine programa ir pasirengimu šiam projektui. Toliau skaityti Kultūrinis palikimas: VEKS vs. LEKS
Knyga: YANN MARTEL „Pi gyvenimas”
Gera pradžia – pusė darbo, byloja liaudiškoji išmintis, tačiau tai ne maksimumas. Štai Yann Martel į liaudį numojo ranka ir tarėsi galįs padvigubinti minėtos patarlės pabaigą: intriguojančiai įpakuotas autoriaus žodis romano pradžioje – visa, ko reikia, kad skaitytojas knygos nenumestų iki pabaigos (kad ir kokias nesąmones rašytum). Tokią, gal kai kam pasirodys – neigiamą, o man – žavinčią, nuostatą galima lipdyti Martelio romanui „Pi gyvenimas“.
„Mes visi gimę katalikais, argi ne: nežinioje, be religijos, kol kas nors mus supažindina su Dievu? Po šio susitikimo daugeliui mūsų tas reikalas ir baigiasi. Jei kas ir keičiasi, tai į mažėjimą, ne į daugėjimą; atrodo, kad daugelis žmonių begyvendami pameta Dievą.“,- 51-ame puslapyje rašo apie mane autorius.
Bet čia užbėgau už akių: reikia pradėti nuo to, kad atvertęs knygą susidūriau su autoriaus pastabomis, kurios nedviprasmiškai man įrėžė smegenyse nekuklų pažadą, kad toliau seksiantis pasakojimas „iš tiesų privers patikėti Dievu“. Toliau skaityti Knyga: YANN MARTEL „Pi gyvenimas”
Suomių režisieriaus spektaklis „Liūdnos dainos iš Europos širdies” grįžta į Lietuvą + galimybė laimėti kvietimą 2 asm.
Nebereikės skaityti Dostojevskio. Kristian Smeds, vienas įžymiausių suomių režisierių, apdovanotas visais įmanomais apdovanojimais, kuriam kažkodėl patinka važiuoti į Lietuvą ir statyti spektaklius su lietuvių aktoriais, trijų tomų romaną suspaudžia į dvi valandas labai koncentruotų vaizdų, prasmių ir jausmų bei labai aiškiai rodo, kas yra šiuolaikinis teatras. Neatitrauki akių, šypsaisi, juokiesi, stebiesi ir išeini geresnis žmogus.
Išrodytas įvairiausiuose festivaliuose užsienyje, šįmet spektaklis bus daugiau rodomas Lietuvoje. Tai jau trečias režisieriaus spektaklis Vilniuje šį sezoną po anšlaginių „Vyšnių sodo”, surinkusio į vieną vietą žymiausius lietuvių aktorius iš viso pasaulio, ir „Mental Finland”, sukurto tarp Helsinkio, Briuselio ir Vilniaus.
Viena ryškiausių lietuvių teatro aktorių Aldona Bendoriūtė, vaidinusi pagrindinius vaidmenis Koršunovo („Meistras ir Margarita”), Nekrošiaus („Trys seserys”, „Giesmių giesmė”), Latėno („Dėdė Vania”) spektakliuose, nominuota aukščiausiam apdovanojimui Lietuvoje – Auksiniui scenos kryžiui – scenoje įkūnija bent penkis veikėjus – taip, kad spektakliui baigiantis nesupranti, iš kur tiek fizinių jėgų ir ištvermės. Aldona ir Kristian, lietuvė ir suomis, šiuo spektakliu užkerėjo visko mačiusius teatro kritikus tiek Lietuvoje, tiek dešimtyje Europos Toliau skaityti Suomių režisieriaus spektaklis „Liūdnos dainos iš Europos širdies” grįžta į Lietuvą + galimybė laimėti kvietimą 2 asm.
Knyga: PETER ACKROYD „Daktaro Di namai”.
Radau šią knygą sandėlyje tarp kitų draugo knygų. Patraukė ji mano žvilgsnį ne autoriaus pavarde ar knygos viršeliu, o apgraužtais kampais: „Tos prakeiktos pelės visur įlenda.“ – pagalvojau ir paėmiau į rankas. Paėmiau ir perskaičiau iki pabaigos. Dabar pabandysiu tuo, ką joje radau, pasidalinti su jumis.
Bet pradžiai šiek tiek apie patį autorių. Peteris Ackroydas (Peter Ackroyd ) gimė 1949 metų spalio 5 dieną Londone. 1971 metais Kembridžo universitete gavo magistro laipsnį, o tada dvejiems metams išvyko į Jeilio universitetą. Grįžęs į gimtinę pradėjo dirbti savaitinio kritikos žurnalo „The Spectator“ redaktoriumi, o nuo 1986 metų pradėjo bendradarbiauti su Londono „Times“, kuriame rašė naujų knygų recenzijas. Savo literatūrinę karjerą pradėjo nuo poezijos – 1973 metais pasirodė jo pirmasis poezijos rinkinys „London Lickpenny“. Iš viso skaitytojus pasiekė trys poezijos rinkiniai. Tačiau rašytojas žinomas tapo tik išleidęs romaną – „Didysis Londono gaisras“ („The Great Fire of London” (1982) ), kuriame rašoma apie Dikenso herojų atgimimą mūsų dienomis. Autorius taip pat parašė nemažai žinomų žmonių biografijų – Č.Dikenso, O.Vaildo, T.Moro ir kitų. Įdomus faktas, kad kai kurie šaltiniai nurodo P.Ackroydą kaip rašytoją homoseksualą, kuris labai domėjosi transvestizmo reiškiniu.
Taigi, „Daktaro Di namai“ – romanas apie miestą, apie žmogų klaidžiojantį mieste, apie žmogų klaidžiojantį savyje, ieškantį magijos pasaulio susilietimo taškų su realiu pasauliu. Tai romanas Toliau skaityti Knyga: PETER ACKROYD „Daktaro Di namai”.
Paryžiaus katedra (rež. Ramūnas Marcinkus, 2009 01 03, balsas.lt klubas)
tekstas Justino Žilinsko
Choreografė: Vesta Grabštaitė, dailininkas: Aurimas Vosylius, šviesos dailininkas: Marius Selevičius, garso režisierius: Valdas Karpuška
Pirmiausia – ačiū Vilniaus universalinei parduotuvei, kuri leido išlošti bilietą į šį miuziklą. Pats eiti vis norėjau, bet neprisiruošdavau ir net šiek tiek sąmoningai vengiau – mat esu matęs prancūzišką pastatymą. Kiek mačiau iš pernai filmuoto lietuviško ir girdėjau atsiliepimų – įspūdis buvo labai vidutiniškas. Bet dabar pamačiau, tiesa, kamerinį variantą, Forum Palace balsas.lt klube (buv. Galaxy), ir ne „žvaigždine“ atlikėjų sudėtimi. Bet…
Eidamas sau pasakiau: mėginu atsiriboti nuo to, ką žinau. Mėginu žvelgti į viską naujai. Pavyko? Tik iš dalies. Tad ir paknebinėsiu lietuvišką „Notre Dame de Paris“ (muz. Richardo Cocciante, libr. Luc Plamondon) versiją. Detaliai.
Atlikėjai. Toliau skaityti Paryžiaus katedra (rež. Ramūnas Marcinkus, 2009 01 03, balsas.lt klubas)
Vynai.com geriausių vynų Top 30 [2009].
Pagaliau. Pagaliau, nes nepridera per Kalėdas į svečius neštis, o ir šiaip mėgautis „Frontera” (šis sakinys dedikuojamas ištikimam mūsų skaitotojui Jonkai). O šiaip… Vieniem sąrašas metų eigoje pasitarnaus, kitiems padės užpildyti Kalėdinių dovanų krepšelius – kiekvienam sava nauda. Šiemet, dėl padidėjusių mokesčių, vynai.com praplėtė top’o ribas iki 40 Lt (nuo 35), o patį sąrašą – nuo 20-tuko ir 30-tuko. Vienžo, rinktis yra iš ko.
1. 92 Canepa Gran Reserva Cabernet Sauvignon Finisimo 2006, Čilė, 40 Lt
Nuostaba! Mėlynės, serbentai, vanilė, grietinėlė, miško paklotė elegantiškame aromate. Subtilu, tyra kompleksiška. Aukštesnė lyga. Skony, juodųjų serbentų, šokolado, kavos, cinamono, sodrus ir tvirtas, aktyvių taninų skonis. Ilgas poskonis sulenda į kepinius. Jėga! Ragauta 2009-12. Geriausias 2009-2013 m. 14.5%. Importavo UAB „Baltic Wine and Spirits“, www.balticws.lt Tel. +370 5 2620710, El.paštas: info@balticws.lt Toliau skaityti Vynai.com geriausių vynų Top 30 [2009].
Muzikinė utopija „ZUIKIS PLEIBOJUS” @ Lietuvos rusų dramos teatras, 2009-12-17
Muzikinės utopijos „Zuikis Pleibojus“ pristatymas Lietuvos rusų dramos teatre jau įvyko. Taip legendinė „Antis“ ruošiasi paminėti savo 25 metų jubiliejų, kuris, matyt, iš tikrųjų bus tik kitąmet, gi „Anties“ pradžia buvo 1985-aisiais.
„Zuikis Pleibojus“ turi savyje muzikos, kiek mažiau aptikau utopijos, nors akivaizdu, kad užmojo būta didžiulio. Į dviejų valandų vyksmą su pertrauka sumiksuota gyvai atliekama muzika ir teatro elementai (režisierius Jonas Vaitkus), aplipinti šiuolaikinio meno blizgučiais – vaizdo projekcijomis, erdviniu garsu iš įrašo ir Sandros Striaukaitės žavingais kostiumais. Matyti, kad į projektą sumerkta daugybė pinigų ir pastangų.
Kiek sudėtinga teigti, kad viskas buvo silpnoka, vidutiniška ar labai stipru. Utopijoje neišgirsite nei vieno senojo „Anties“ kūrinio, visos kompozicijos specialiai sukurtos „Zuikiui Pleibojui“, tad be per radijo stotis leidžiamos „Aš pasitaisysiu“ nežinojau ko tikėtis ir laukti. Ir nors pirmas įspūdis lieka daugiau kritiškas Toliau skaityti Muzikinė utopija „ZUIKIS PLEIBOJUS” @ Lietuvos rusų dramos teatras, 2009-12-17