Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Laimėk kvietimą 2 asmenim į OKT spektaklį SHOPPING AND FUCKING.


Žmonės, jeigu matot, kad kurį mėnesį neduodam jums išlošti kvietimų į kokį OKT spektaklį, rašykit mums, rėkit ant mūsų – čia grynai dėl užmaršumo… Sausis ir vasaris jau nuplaukė, o kovą (konkrečiai kovo 6 d., sekmadienį) laimingasis ir laimingojo draugas galės nemokamai eiti į SHOPPING AND FUCKING. Ką reikia padaryti? Iki šio penktadienio darbo dienos pabaigos užsukti į mūsų puslapį facebook’e ir įraše skirtame šiam lošimui, komentaruose pasižadėti šiemet į kokį nors spektaklį (nebūtinai OKT) nueiti už pinigus. Nugalėtojas bus išaiškintas burtų keliu.

Nuorodos:
G. facebook’e / SHOPPING AND FUCKING

Knyga: EDUARD LIMONOV „Nevykėlio dienoraštis”

(„Jei pabudęs vieną lietingą pavasario rytą, dar galite pagulėti, susimąstyti ir muzikos kiek paklausęs staiga sąžiningai sau ištarti: „O juk aš šiame gyvenime esu niekas – tik dulkė ar šūdo gabalas.“ – tada jūs dar nesate žuvęs žmogus.”)

Eduardas Limonovas buvo nevykėlis ir yra nevykėlis, tad didi galimybė, kad toks liks ir ateity. Tik amžinas nevykėlis gali parašyti kažką panašaus į „Nevykėlio dienoraštį“. Tam reikia ypatingų gabumų, iš kurių mažiausias ir didžiausias – būti gryniausiu nevykėliu.

Jei kam neaiški termino „nevykėlis“ samprata, tai Limonovas paaiškina: „Tarp kitų tautų paprastai apsigyvena nevykėliai. Didi ir narsi nevykėlių gentis išbarstyta po visą pasaulį. Anglakalbių šalyse juos paprastai vadina „lūzeriais” – kažką pametusiais. Ši gentis kur kas skaitlingesnė už žydus, ji ne mažiau veikli ir ryžtinga. Pavydėtinai kantrūs, jie kartais visą gyvenimą minta vienomis iliuzijomis… Reikia paminėti ir vieną būdingą ypatybę – kai juos aplanko sėkmė, šios genties vyrai ir moterys tučtuojau atsiriboja nuo saviškių, perima kitos tautos, kurioje jiems pasisekė, papročius bei gyvenimo būdą, ir jau niekas nebeprisimena, kad kažkada jie priklausė garbingai nevykėlių genčiai…” Genčiai, kuriai ilgesnį ar trumpesnį savo amželiaus tarpsnį priklausė kiekvienas homo sapiens. Manyti kitaip, ar bandyti kratytis tokio supratimo yra tolygu atvirai pasiskelbti tebesant nevykėliu. Nors nieko tame blogo. Tai netgi labai žmogiška. Štai aš – irgi nevykėlis. Toliau skaityti Knyga: EDUARD LIMONOV „Nevykėlio dienoraštis” →

Vilniaus knygų mugė 2010

Šiemet Vilniaus knygų mugė vyks vasario 18-21 dienomis.

Žinia apie knygų mugę man nenorom vis primena Aki Kaurismäki‘o filmą „Slenkantys debesys“, kuriame vaizduojama šeima, išsimokėtinai įsigijusi knygų lentyną ir svajojanti, kada po visų įmokų galės pagaliau įsigyti ir knygų. Laikai dabar baisiai panašūs kaip tame filme ir, nieko neapgaudinėjant, knygų mugė daugeliui asocijuojasi su „Akropoliu“, kuriame vienam savaitgaliui surengiama knygų išpardavimo akcija. Finansinis veiksnys – svarbiausias, traukiantis šniūrus skaitytojų į Litexpo ekspozicijų sales. Organizatoriai, atkreipdami dėmesį į nusidriekiančias ilgas lankytojų eiles prie kasų, rekomenduoja bilietus įsigyti iš anksto (Bilietai.lt kasose arba internetu www.bilietai.lt).

Šiaip, knygų galima visada rasti pigiau, tik ne visiems patinka kiekvienos knygos pigiau ieškoti vis po kitos leidyklos knygynėlį. Toliau skaityti Vilniaus knygų mugė 2010 →

Kultūringų idėjų dešimtukas Valentino dienai + kvietimas-dovana į spektaklį „Muzika 2”

Visada sakiau ir sakysiu, kad išradingos poros meilės dienas švenčia jei ne kiekvieną dieną, tai bent kas antrą. Pastarieji visada suranda laiko kada apsigaubus šiltu pledu kartu pažiūrėti filmą, aplankyti abiejų dievinamo atlikėjo koncertą, susikibus rankomis pabraidžioti po balas ar sniego pusnis. Jiems niekada nepritrūks laiko ir pokalbių temų prie rytinės kavos ar aistringų prisipažinimų nenuskęstančių vyno taurėse.  Kaip ten rašė prancūzų poetas Charles Baudelaire “Laikas svaiginantis! Kad nebūtumėte Laiko vergai ir kankiniai, svaiginkitės; svaiginkitės be paliovos!
Na, o tiems, kas visgi vergaujat datoms ir laukiat Valentadienio, kad galėtumėt savo mylimam žmogui paruošti kokią tai staigmeną,  išdrįstumėt pagaliau prisipažinti jausmuose,  g-taškas  skuba jums į pagalbą. Pasiūlysime g.eriausių mūsų nuomone šiai progai skirtų dovanų idėjų dešimtuką, kaip alternatyvą prekybos centrų siūlomai produkcijai. Taigi pradedam:

1. Apie meilę išmoningiausiai pasakoja V.Šekspyras, jo sonetai ir beveik visi dramos kūriniai. Nemirtinga komedija „Vasarvidžio nakties sapnas“ Toliau skaityti Kultūringų idėjų dešimtukas Valentino dienai + kvietimas-dovana į spektaklį „Muzika 2” →

Knyga: ISAAC ASIMOV „Pakeliui į Fondą”

Nieko naujo čia jau nebepripilstysiu, galiu tik pakartoti, ką rašiau apie pirmąją „Fondo“ priešistorę „Fondo preliudija“ (Prelude to Foundation, 1988).  Antroji priešistorės dalis „Pakeliui į Fondą“ (Forward The Foundation, 1993) chronologiškai pasakoja apie tolimesnį Hario Seldono gyvenimą ir mirtį.

Sakyčiau, netgi gana pritempta ir iš nieko padaryta knyga. Peršokus nuo „Fondo preliudijos“ tiesiai prie „Fondo“ didelio praradimo nebūtų. Romano veiksmas perdaug statiškas, siužetas neatskleidžia nieko naujo, tiesiog nuobodžiai eksploatuojamos jau anksčiau skaitytos idėjos. Vietomis net kyla įtarimas, kad nesukant galvos buvo naudojamas situacijų aprašymo copy-paste principas. Taip sakant, pati blogiausia geriausiame cikle knyga.

Žinoma, autorius vis toks pats įtaigus, meistriškas pasakotojas, čia Asimovas sugrįžta prie Toliau skaityti Knyga: ISAAC ASIMOV „Pakeliui į Fondą” →

PREMJERA!!! „SUDIE, IDIOTAI!” arba ne rugiuose, bet prie bedugnės (antidetektyvas)

Režisierius: Aidas Giniotis
Režisieriaus asistentas: Justas Tertelis
Scenografė: Simona Biekšaitė

Vaidina: Vladas Bagdonas, Aidas Giniotis, Aldona Vilutytė, Ainis Storpirštis, Ieva Stundžytė, Benita Vasauskaitė, Vesta Šumilovaitė, Justas Tertelis, Giedrius Kiela.

Teatro „Atviras ratas“ aktoriaus, dramaturgo, režisieriaus Justo Tertelio antidetektyvinė pjesė „Sudie, idiotai, arba Ne rugiuose, bet prie bedugnės“ – tai istorija apie konfliktišką paauglį, nerandantį vietos gyvenime, apie nepritapimą mokykloje, šeimoje bei draugų tarpe, apie jauną žmogų, nerandantį išeities ir jau galvojantį apie savižudybę. Teatro laboratorija ATVIRAS RATAS bando teatrine kalba susikalbėti su maištaujančiais paaugliais, per spektaklio tematiką padėti suprasti, kad jie nėra vieniši, kad gali kalbėti, pasakoti, spręsti savo problemas. Ir visada matyti išeitį.

Justas Tertelis:
„…grįžtant prie to, kas man yra teatras apskritai, galiu pasakyti, kad tai neturėtų žiūrovui turėti jokios reikšmės, nes, kaip sakoma, teatras yra mūsų pačių atspindys. Tad aš jame matau savo atspindį, jūs – savąjį. Tikiuosi, jūsiškis tyresnis.“
(Festivalio „Versmė“ konferencijos medžiaga) Toliau skaityti PREMJERA!!! „SUDIE, IDIOTAI!” arba ne rugiuose, bet prie bedugnės (antidetektyvas) →

„Širdies riksmas“ – teatro akcija už meilę ir nepriklausomybę! + Kvietimas 2 asm.

Optimizmo sulopyti visas sužeistas širdis nestokojantis „Psilikono teatras“ ir muzikantas Tomas Dobrovolskis kviečia vasarį pradėti nuo teatrinės akcijos „Širdies riksmas“, skirtos kovai už meilę ir nepriklausomybę. Besiruošiant dviem svarbiausioms vasario šventėms, vasario 5 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodąją salę užtvindys silikoninių lėlių šėlsmas, ritminga muzika, specialieji vaizdo efektai iš saldumynų ir saikingas humoras. Tikru silikonu bus sandarinamos sužeistos širdys, o gyvos muzikos pagalba – reanimuojami puolę didvyriai. Toliau skaityti „Širdies riksmas“ – teatro akcija už meilę ir nepriklausomybę! + Kvietimas 2 asm. →

Knyga: COLIN WILSON „Sąmonės parazitai”

Colinas Wilsonas nėra koks tai parazitas, kad jo kūrinius mesčiau šalin, bet nėra ir toks genijus, kad čiupčiau nedvejojęs. Šįkart abejonę panaikino toks neretas, bet dažnai pro akis prasprūstantis „Eridano“ išmislas į vieno autoriaus pavadinimo knygą įdėti kito autoriaus apysaką ar apsakymą ir apie tai net neužsiminti viršelyje. Taigi, visai atsitiktinai aptikau, kad „Sąmonės parazitai“ viduje talpina ir Harry Turtledove apysaką „Žemumose“, kuriai 1994-aisiais paskirta “Hugo” premija. Vien dėl šitos ėmiausi ir Wilsono „Sąmonės parazitų“ (The Mind Parasites).

„Sąmonės parazitai“ nėra prastas mokslinės fantastikos kūrinys, nors priekaištų tiek siužetinių, tiek loginių, tiek tekstinių galėčiau pažerti ne vieną.
Romano pasakojimas pateikiamas kaip įvairių pranešimų, įrašų, ataskaitų, tyrimų rinkinys, todėl turi mažai dialogų, bet sukuria įtikinamą, dokumentinį vaizdą. 1967 metais, rašydamas šį romaną, Wilsonas gal ir negalvojo, kad jį skaitys šiandien – tuo laikmečiu keliasdešimt metų atrodė tolima ateitis, bet šiandien susipažinti su „Sąmonės parazituose“ aprašomu laikotarpiu (nuo 1994-ųjų iki 2007- ųjų) yra gana keistoka. Toliau skaityti Knyga: COLIN WILSON „Sąmonės parazitai” →