Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Tarptautinis meno ir madų festivalis ,,arMADA”2009

armada-plakatas

Festivalio „arMADA” tikslas – sukurti drąsiais estetiniais ir eksperimentiniais sprendimais paremtą tarptautinį meno ir  madų festivalį bei atkurti 1995 m. – 1999 m. rengtų festivalių tęstinumą.

Madų šou „arMADA” tema – futuristinė gamtos ir mokslo simbiozė estetinio žaidimo apvalkale.

Renginyje „arMADA” dalyvaujančių – dizainerių, muzikantų, aktorių, gimnastų, fotografų – uždavinys – išskirtinis ir maksimalus vaizduotės, materijos ir kūrybos panaudojimas.

„arMADA” festivalio metu žiūrovas pateks ant menininko sukurto miražinio tilto, kuris apjungia dabartį ir ateitį „auksiniais“ vaizduotės siūlais. Tai bus šventė, kurioje žiūrovo pojūčiai pateks į žaismingų algoritmų labirintus, patirs įtampą ir džiaugsmą, harmonijos pojūtį ir paslaptingą teatro užkulisių estetiką.
„arMADA” stengiasi atspėti ateinančių kartų skonius ir juos perteikti netradicine, metafizine ir nebūtinai estetizuota kalba;
„arMADA” , tai meteorologijos stebėjimo bokštelis, sudėtinga metodinio darbo laboratorija su įspūdinga atomazga ir kulminacija;
„arMADA” , tai organiškas alternatyvių madų spektaklis, kuriame žiūrovas kaip kino filmo aktorius ar modelis dalyvauja sprendime, pateikime ir, svarbiausia, galutiniame šou išpildyme.

Data: 2009 rugsėjo 25 d. (bobų vasara); Vieta: UMI kiemas; Užupio 2A

Renginio programa:

19.30 – (30 min.)         įvadinis koncertas (styginių, ar pučiamųjų, gale jamai)
20.00 – (10 min.)         video projekcija apie 1 kolekcijos kūrimą.
20.10 – (10 min.)         prasideda 1 madų kolekcijos demonstravimas.

20.20 – (10 min.)         styginių improvizacijos tęsinys.
20.30 – (10 min.)         video projekcija apie 2 kolekcijos kūrimą.
20.40 – (10 min.)         2 madų kolekcijos demonstravimas.

20.50 – (10 min.)         styginių improvizacijos tęsinys.
21.00 – (10 min.)         video projekcija apie 3 kolekcijos kūrimą.
21.10 – (10 min.)         3 madų kolekcijos demonstravimas.

21.20 – (10 min.)         pertrauka (fakyrų pasirodymas su fakelais)

21.30 – (10 min.)         styginių improvizacijos tęsinys.
21.40 – (10 min.)         video projekcija apie 4 (užsieniečių) kolekcijos kūrimą.
21.50 – (10 min.)         4 (užsieniečių) madų kolekcijos demonstravimas.

22.00 – (10 min.)         baigiamasis jamų/būgnų koncertas.
22.10 – (50 min.)         DJ loundge vakaras su video projekcijomis
23.00 – (1 val.)         uždaras vakaras « STOPKĖ»je (šokiai)

24.00 –             pabaiga

Renginio trukmė:         3 val. (20-23 val.) privatus vakaras (23-24 val.)
Dizainerių kiekis:         3 – 4 (su užsieniečiais 5-6) žmonės
Bilietai:                     (30 – 50 lt) 1) Bilietai lt; 2) Tiketa;
Reikalavimai dizaineriui:    tik originali rūbo, idėjos, objekto koncepcija ir prezentacija


Parengta pagal organizatorių info

Laimėk du kvietimus į festivalį Tamsta muzika (rugpjūčio 7-8 d., Varėna).


Matydamas, kad daugiausiai žmonių į G. paskutiniu metu užsuka ieškodami informacijos apie Tamsta muzikos festivalį, kai kam su organizatoriais nutarėm prašviesint dieną padovanodami kvietimą. Taip, po vieną kvietimą dviem asmenim. Filosofija paprasta – vieną kvietimą dovanojam, o antrąjį (draugui ar draugei – juk vienumoj festivalyje kiek nejauku) nusipirksit patys ir paremsit šią muzikinę iniciatyvą.

Užduotis norintiems laimėti kvietimą. Dažnai sakom: Ai, va jeigu dalyvautų …, tai net negalvodamas tą pačią dieną nusipirkčiau bilietą. Tai klausimas: Kuri lietuvių grupė / atlikėja/-as turėtų dalyvauti festivalyje, kad nelaukdami loterijų nusipirktumėt bilietą?

Atsakymų laukiam adresu tamsta@g-taskas.lt iki rugpjūčio 3 d. (pirmadienio) 23.59. Nugalėtojas, atrinktas atsitiktinės atrankos būdu, bus informuotas ir e-bilietą gaus kitos dienos ryte. Toliau skaityti Laimėk du kvietimus į festivalį Tamsta muzika (rugpjūčio 7-8 d., Varėna). →

„Rašymo virtuvės” tęsinys (nr.1); atnaujinta 2009-10-01

PRADŽIA

Stanis žiūri į mane ir kažko dvejoja. Matau, kad pyksta, bet tvardosi.

– Čia išimtis. Vien būti šitame traukinyje yra didelis dalykas,- sako ir nedasako Stanis.- Bet aš tau dabar neimsiu pasakoti istorijos, kaip ir kodėl jau keturiasdešimt metų kasmet prieš Kalėdas važiuoju čia. Kas tu toks man, kad sielą atverčiau? Be to, pats norėčiau daug ko nežinoti. Žinojimas tik smaugia.

–   Nu, bent…

–   Jokių nu. Galiu pasakyt, kad paskutiniai mano kolekcijoje laimikiai buvo du. Prieš porą metų Maskvoje važiavau naujai pastatytu vienbėgiu. Šūdelis toks. O va, Klermon Ferane vienbėgis tramvajus guminiais ratais – tai dalykėlis. Saldainiukas. Bėginis limuzinas, kokio gimtinėj dar greit nepamatysi. Bet abu anie palyginus su šituo yra nago juodymo neverti. Supratai? Koks tavo mieliausias traukinukas? Šitas?

–   Nežinau. Tiesą sakant, šitas man pirmas.- Ir paskutinis. Toliau skaityti „Rašymo virtuvės” tęsinys (nr.1); atnaujinta 2009-10-01 →

G.rybai #4 : kultūros eksporto festivaliai

Tik pažiūrėk kaip mes gyvenam
Aplinkui vagys ir chuliganai.
Mes turim Seimą ir vyriausybę
Štai kur veltėdžių „velnias gyvas”.

Pakelsim taurę mes už Tėvynę
Pilstuko gryno ir „kaukolinio”
Smagiai išgėrę, linksmai dainuosim
Ir festivalį organizuosim.

Pagausim negrus išmušim fiksus
Prie mūsų sienų daugiau nelįs jie.
Parduosim naftą, miškus iškirsim,
Bet festivalį organizuosim.

Eina na… festivalis festivalis
Eina eina festivalis!

“Poliarizuoti stiklai” – Festivalis


Pradėsiu be įžangos: kai kurie ženklai lyg bando įrodyti, kad Šaras (Šarūnas Mačiulis), neseniai sulaukęs 50-imties gal ims ir susitupės. Kaip ten bebūtų su juo, man jis patinka dėl to, ką padarė iki taurelės. Ir norėtųsi, kad dar kažką padarytų po jos, ar bent su ja. Taip, Lietuvoje užgėrusiai muzikos žvaigždei sudėtinga kopti į sceną, ypač jei turi savigarbos, o užsieny, žiūrėk, toks tipažas pasiektų „Vynnamės“ garsumo, keliolika kartų pablevyzgotų apie privačią gydyklą, pasėdėtų reguliariai areštinėje ir vėl – ant pakylos.

Nors, iš kitos pusės paėmus, va, Džordža visai nesiskundžia dėmesiu ir neatsiprašinėja už savo šlitiniavimus bei nepataikymą į fonuškę. Net savo spalvotą biografiją jau turi, garbingai, atskiroje lentynoje patalpintą prekybcentriuose. „Žmonių“ skaitytojai mielai pasistatys šalia čigoniškojo, likimo nenuskriaustojo, tos pačios tematikos, jau anksčiau išėjusio „šedevro“. Toliau skaityti G.rybai #4 : kultūros eksporto festivaliai →

Sekmadienį Rotušės aikštėje atgims pasaka „Eglė žalčių karalienė”

Unikaliame gamtos kampelyje Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, tarp vaizdingų gamtos peizažų, senųjų lietuvių liaudies papročių dvi savaites vyksta kūrybinė stovykla. Čia susirinkęs lietuvių jaunimas iš viso pasaulio repetuoja roko operą „Eglė – karalienė žalčių.”

02

Projektas, kuriam vadovauja žinomas prodiuseris Gediminas Zujus, tęsiasi jau trečius metus. Per šį laiką pastatymą kūrė penki režisieriai, muziką rašė devyni kompozitoriai, tokie kaip M.Basanov, D.Pletniovas, L.Rimša ir kt.

Roko opera jau aplankė Vokietiją, Belgiją, Angliją, o šį sekmadienį, liepos 26 d. 20.30 val. atgims ir Vilniaus Rotušės aikštėje.

Baikeriai, fejerverkai, fakyrai, lazerinės projekcijos, talentingi ir entuziastingi jaunieji atlikėjai – tai tik keli fragmentai, kuriuos atskleidžia operos kūrėjai. Tereikia ateiti ir pamatyti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=1Ohmflu2Wvg

Daugiau informacijos: www.semas.lt

ARTscape progama liepą: Didžioji Britanija.

Pernai XXI a. kultūros sostinės statusu džiaugėsi Liverpulis, o šių metų kultūros sostinė Vilnius sulauks Jungtinės Karalystės šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo įžymybių.

Jau pirmadienį, liepos 20 d. prasidedanti džiazo programa kviečia į jaukią “Piano.lt” salę susipažinti su Didžiosios Britanijos džiazo korifėjų „John Law’s Art of Sound Trio“ pristatomu garsų menu (Art of Sound).

Pasak festivalio „Vilnius Jazz“ vadovo Antano Gusčio, Britanijos džiazo lobiu vadinamo pianisto ir kompozitoriaus Johno Law garsų menas ypatingas savo paprastumu – jo moderni muzikinė kalba nereikalauja jokių modernių priemonių, jis yra akustinio džiazo šalininkas. Toliau skaityti ARTscape progama liepą: Didžioji Britanija. →

Knyga: ROBERT A. HEINLEIN „Erdvėlaivių kariai”

3986206_rxgpdiRobert‘o A. Heinlein‘o pristatinėti nereikėtų, kaip ir jo romano „Erdvėlaivių kariai“. Pagal jį Paul‘as Verhoeven‘as susuko puikų to paties pavadinimo filmą, kuris jau susilaukė dviejų prastų tęsinių. Prieš imant į rankas romaną svarsčiau, ar noriu dar kartą patirti kvailą vabalų šaudymą ir, matyt, jei ne autoriaus pavardė ir 1960-ųjų „Hugo“ apdovanojimas, būčiau spjovęs į šį militaristinį mokslinės fantastikos kūrinį.

Skaitant, ne karto matytos (čia pasidarbavo vienos vietinės televizijos pomėgis kasmet parodyti pernai visus rodytus filmus, ir taip kasmet) ekranizacijos siužetas nuolat kabojo prieš akis. Nemačiusiems reiktų papasakoti, kad kalba eina apie, žmoniją iš kosmoso puolančią, vabalų rasę ir kovą su ja. Iš pradžių su baime laukiau, kada prasidės tas nariuotakojų šlavimas nuo planetų paviršiaus, bet jo nebuvo; pamaniau – nieko čia tokio, filmo pradžioje taip pat vyko pagrindinio veikėjo, Džonio Riko, apmokymai, bet knygoje tų karinių manevrų subtilybių buvo tiek, kad „Vabalų karas“ prasidėjo tik romaną įpusėjus. Tarpžvaigždinis karas prasidėjo ir … po kelių puslapių dingo, vėl ėmė lietis nuobodūs karinių dalinių struktūros aprašymai, karinių laipsnių pavadinimai, jų užsitarnavimo galimybės, subordinacijos ypatumai su schemomis. Jaučiausi lyg skaityčiau ne fantastinę, o privalomą karo meno teorijos vadovėlį, maža doze atmieštą autoriaus memuarais, kur persipina militarizmo istorija, tradicijos, mokslas, technika. Dabar suprantu, ką reiškia prie romano lipdomas apibūdinimas „militaristinis“. Galbūt kiti ras tame žavesio, bet man visų karinių subtilybių romane buvo gerokai per daug. Toliau skaityti Knyga: ROBERT A. HEINLEIN „Erdvėlaivių kariai” →

Knyga: CHUCK PALAHNIUK „Pasprink”

pasprinkJei ketini visa tai skaityti – nesivargink.
Perskaitęs keletą puslapių – daugiau nebenorėsi. Todėl pamiršk. Eik sau. Bėk, kol dar esi sveikas.
Gelbėkis.

Taip savo romaną „Pasprink“ pradeda Chuck‘as Palahniuk‘as. Gana gerai marketinginiu požiūriu veikianti anticipatija. Leidėjai sėkmingai galėtų skalambyti ir frazę „neskaityk Palahniuk‘o, nes jam dar toli iki Faulkner‘io“. Nors labai norint paralelių galima būtų surasti. Galima čia net Beckett‘ą paminėti, tik pastarojo minimalizmas labiau antiminimalistinis, o Palahniuk‘as greičiau erzina, nei žavi savo vienžodžiais sakiniais ir šokinėjimu per laiką, veikėjus, pasakojimo perspektyvas, iš dangaus nukabina frazes, dažnai nepalieka ribos tarp sukurtų charakterių ir autoriaus kalbos, verčia piktintis pateikiama literatūrinio audinio mišraine, bet įsivažiavus apsipranti ir imi žavėtis, iš pradžių kičui priskirtu, kūriniu.

Tai kas nerealu – stipriau už tikrovę.
Nes nieko nėra tobulesnio už svajonę. Toliau skaityti Knyga: CHUCK PALAHNIUK „Pasprink” →