Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

ARTscape balandžio mėnesio programa: džiazas, kinas, skulptūra.


Austrijos pristatymas „ARTscape“ programoje ypatingas – šios šalies miestas Lincas, kaip ir Vilnius, šiemet džiaugiasi Europos kultūros sostinės titulu. Šia proga nuo kovo 24 d. iki baladžio 22 d. galerija „Vartai“ bei festivaliai „Kino pavasaris“ ir „Vilnius jazz“ kviečia atrasti Austriją per dailę, kiną ir džiazą. Projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.

Džiazas.
Džiazo programą puošia ypatinga Austrijos džiazo scenos asmenybė, vienas iškiliausių Europos naujojo džiazo kūrėjų – trombonininkas, pianistas ir kompozitorius Christian Muthspiel, dirbantis įvairiuose projektuose – nuo akademinės muzikos iki moderniojo mainstreamo, free džiazo ar tarpdisciplininių projektų. Jis pelnė šlovę kaip meistriškas trombonininkas, pakylėjęs savą instrumentą į naujas aukštumas, muzikuodamas solo, mažose džiazo grupėse, įvairiuose projektuose, taip pat su simfoniniais orkestrais. Tarp žymiausių jo projektų – duetas „Muthspiel&Muthspiel“ su broliu gitaristu Wolfgangu bei dešimtmetį trukęs bendradarbiavimas su žymiuoju „Viena Art Orchestra“. Į Vilnių Christian Muthspiel atvyksta su savo trio, suburtu 2005-aisiais ir nuo to laiko nepaliaujančiu žavėti džiazo publiką. Neįprasta trio sudėtis atskleidžia „Christian Muthspiel Trio“ tembrinius tyrinėjimus: lyderio trombono pasažai nardo ypatingo skambesio erdvėje, kuriai paslaptingumo suteikia prancūzų perkusininko Franck Tortiller vibrafonas, o kontūrus brėžia lakoniškas ir nepaprastai preciziškas Georg Breinschmid bosas.

Lietuvos džiazą šiame koncerte atstovauja nuolat savotiška Lietuvos džiazo įvykių ašimi tampantis įvairiapusis kūrėjas ir lankstus improvizatorius multiinstrumentininkas Vytautas Labutis bei jo ilgametis bendražygis būgnininkas ir perkusininkas Arvydas Joffė, garsėjantis nepaprasta energija, ir kerintis klausytojus įtaigiais akustinių bei elektroninių mušamųjų ir savito vokalo deriniais. Koncertas įvyks balandžio 17 d., 19 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Bilietus platina „Bilietai Lt“.

Kinas.
Prasidedant tikrajam pavasariui Austrijos filmų programoje žiūrovai išvys daug spalvų ir gaivumo. Kovo 31 d. programą pradės Lietuvos publikai pažįstamo jauno eksperimentinio kino šalininko Timo Novotny filmas „Besikartojantis gyvenimas”, kuris ir paties režisieriaus įvardijamas kaip eksperimentinės muzikos ir dokumentikos žaismas. Be to, „Vartų” galerijoje bus galima išvysti šio režisieriaus trumpametražius filmus ir muzikinius video klipus. „Skalvijoje“ bus pristatytos ir kelios spalvingos koprodukcijos – režisieriaus Pjer Žalica „Sprogimas” bei Sophie Fiennes „Perversiškas kino gidas“ su ne mažiau perversišku ir radikaliu šiuolaikiniu filosofu Slavojumi Žižeku. Dar kartą bus parodyta Michael Haneke sukurtas filmas „Pianistė”, kurį ir vėl verta pamatyti jei ne dėl režisieriaus, tai dėl Isabellės Huppert vaidybos. Programą pabaigs Ulrich Seidl juodoji komedija „Šuns dienos”. Filmai bus rodomi kino centre „Skalvija“ nemokamai.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=mL5McgLd-xw

httpv://www.youtube.com/watch?v=wNdLmIqZQbc

httpv://www.youtube.com/watch?v=lZ0tCIMCX7Y

Menai.
Vizualiųjų menų dalyje, pristatomoje galerijos „Vartai“, Austriją atstovaus tikra šiuolaikinio meno žvaigždė – Erwin Wurm. Pasaulyje jis išgarsėjo vadinamomis „vienos minutės skulptūromis“, kuriose praeiviai ar menininko draugai sustingsta neįprastoje pozicijoje, yra „papuošiami“ keisčiausiais aksesuarais ir tokios laikinos skulptūros fiksuojamos fotografijose bei video įrašuose. Savo kūryba Erwin Wurm stipriai praplėtė įprastinę skulptūros sampratą, jo instaliacijos įtraukia į absurdo bei laikinumo persmelktą žaidimą, kuriame skulptūra gali tapti bet kas, net jo parodos žiūrovas ar agurkas. Menininkas kuria įvairius iš pirmo žvilgsnio gerai pažįstamus daiktus-objektus, kuriuos jis paverčia savotiškais tipažais: riebiais namais, storomis mašinomis. Parodoje „Würstelstand“ šis autorius pristatys intriguojančią instaliaciją, sudarytą iš minėtų objektų, bei keletą naujausių video kūrinių.

Kartu su austrų kūrėjo darbais bus pristatyta jauno lietuvių menininko Žilvino Landzbergo instaliacija „Sniego eksportas“. Kūrėjus jungia ironiškas skulptūros suvokimas, panardinantis žiūrovą į spalvingą, iš pirmo žvilgsnio įprastinių daiktų fikciją. Žilvino Landzbergo kūryba talpina kasdieninio gyvenimo „pastabas“, personažus, autobiografiją, simbolius ir jų vartojimo įpročius, analizuoja kūrėjo ir kūrinio santykio klausimus. Tai savotiškas vizualine kalba įprasmintas buitinių, socialinių ir ekonominių pastabų konspektas. Ž. Landzbergo instaliacijoje „Sniego eksportas“ dydžiu, forma, medžiaga besiskiriantys objektai, fragmentiškai ir intuityviai parinktos nuorodos veikia kaip vientisas, erdvę užvaldantis kūrinys. Paroda, rengiama bendradarbiaujant su „Galerie Krinzinger“ Vienoje, bus atidaryta kovo 24 d. ir lankytojų lauks iki balandžio 22d.

Menų spaustuvėje – Cezario Graužinio spektaklio premjera.

cezaris-grauzinis_raimono-urbakaviciaus-nuotrRežisierius Cezaris Graužinis ir Menų spaustuvė kviečia į spektaklio „Viskas arba nieko“ premjerą, kuri įvyks Menų spaustuvės Kišeninėje salėje balandžio 2 d. 19 val. „Viskas arba nieko“ – spektaklis, pastatytas pagal paties režisieriaus parašytą pjesę specialiai keturiems „cezario grupės“ aktoriams ir įsiterpsiantis Cezario Graužinio kūrybinėje biografijoje tarp ką tik įvykusios premjeros „Bučiuoju, Oskaras“ bei „Karaliaus Lyro“, kurio premjera numatyta birželio mėnesį garsiame Lenkijos Wspolczesny teatre.

„Viskas arba nieko“, kaip teigia režisierius, yra mėginimas spektaklyje sukurti hermetišką ir keistą erdvę, konfliktuojančią su ta realybe, iš kurios ateina žiūrovas. Spektaklio pasaulis pagrįstas principu „viskas arba nieko“, kai atsisakoma esminio kultūringos ir produktyvios visuomenės bruožo – kompromisų. Norėdamas suteikti žiūrovui galimybę atsidurti tokio pasaulio viduje, režisierius Kišeninėje Menų spaustuvės salėje panaikina visus fizinius barjerus tarp aktorių ir žiūrovų, paversdamas žiūrovus spektaklio veiksmo dalyviais.

Cezaris Graužinis – neprilygstamas pasakojimo meistras, minimaliomis scenovaizdžio priemonėmis suteikiantis aktoriams ir žiūrovams maksimalią vaizduotės laisvę ir sugebantis visuomet užkabinti jautriausias sielos stygas.

Spektaklyje vaidina „cezario grupės“ aktoriai Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vilma Raubaitė ir Julius Žalakevičius. Muziką spektakliui kuria nuolatinis Cezario Graužinio kūrybos partneris – Martynas Bialobžeskis.

„Menų spaustuvės”  info

Knyga: ROMAIN GARY „Toliau jūsų bilietas nebegalioja”

Vienintelė priežastis rašyti šią apžvalgą – kvailių motina. Kad gal prisidėsi prie gerą žinią skleidžiančiųjų rato, gal prie šios knygos pritrauksi bent vieną skaitytoją, gal kažkas skaitys ir mėgausis, ir tai bus truputėlį, tik truputėlį, ir tavo nuopelnas.

Čia ir būtų protingiausia sustoti. R.Gary yra R.Gary, ir tuo viskas pasakyta. Kuo toliau klimpstu į žodžius, tuo labiau jaučiuosi tolstanti nuo šios knygos ir nuo šios apžvalgos misijos.

Visgi dar pridurčiau, kad ši knyga pasirodė truputį sunkesnė nei kai kurie Toliau skaityti Knyga: ROMAIN GARY „Toliau jūsų bilietas nebegalioja” →

Laimėk kvietimus į J. Vaitkaus spektaklį „Juodvarnis”

2juodvarnisApie spektaklį…
Šį penktadienį, kovo 14d. “Menų spaustuvėje“ bus galima pamatyti  režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį „Juodvarnis”.  Originalią lietuvišką spektaklio versiją režisierius sukūrė kartu su  žinomais skirtingų kartų aktoriais Vladu Bagdonu, Aldona Vilutyte ir Irina Lavrinovič. Spektaklis „Juodvarnis“ – tai kontroversiška XXI amžiaus Lolitos istorija. Tai – keista meilės istorija, nenutraukiamais ryšiais visam gyvenimui susiejusi nusikaltėlį ir jo auką. Istorija, kelianti daugybę klausimų apie visuomenę bei moralę ir nesiūlanti vienareikšmių atsakymų. Spektaklio puošmena yra nepamirštamas Vlado Bagdono ir Aldonos Vilutytės duetas. Abu aktoriai buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“ už geriausius vyro ir moters vaidmenis. O pati pjesė  apdovanota „Laurence Olivier Award” kaip geriausia 2006-ųjų pjesė ir buvo daugiau nei dvidešimt kartų pastatyta įvairiuose teatruose. Toliau skaityti Laimėk kvietimus į J. Vaitkaus spektaklį „Juodvarnis” →

Knyga: Harold Pinter „Gnomai”

„Gnomai“ parašyti 1952-1956 metais, kai rašytojui buvo dvidešimt keleri (gimęs 1930 m .) ir peržiūrėtas 1989-iasiais. Nežinia, kas buvo pakeista, kas pridėta ar atimta, bet rezultatas vertas dėmesio. Ypač turėtų patikti nestandartinės literatūros mėgėjams.

Skaičiau ir laukiau: kur tie gnomai? O kai sulaukiau, stebėjausi: prie ko čia tie gnomai? Nėra Haroldo Pinterio romane tokių folkloro būtybių: aplink vien nykštukai,- neūžaugos, tiesiogine ir perkeltine prasme – protiškai nesubrendę elementai, bet visgi – žmonės.
Toliau skaityti Knyga: Harold Pinter „Gnomai” →

Įspūdžiai iš Rolando Kazlo monospektaklio “Geležis ir sidabras”

Kol praeitą savaitgalį visi teatralai lyg susitarę skalambijo italo Castellucci vardą, Vilniuje kur kas mažesnėje salėje ir be tokios didelės pompastikos vyko dar vienas įdomus teatrinis įvykis – Rolando Kazlo monospektaklio pagal Vlado Šimkaus eiles “Geležis ir sidabras” premjera. Spektaklis vyko dvi dienas iš eilės, pilnutėlėje žiūrovų “Lėlės” teatro salėje. Ši salė, man kažkuo panaši į Palangos “Ramybės” kultūros centrą, neturi patogių minkštų kėdžių (tokių kaip LNDT arba LNOBT), bet, pradedant pačia aplinka, baigiant rūbininkais ir įstaigų šeimininkais, visi kuria šarmingą vieningą visumą, kuri dažnai kur kas svarbesnė, nei visi kiti komforto elementai. Kūrėjai poetiniam monospektakliui pasirinkdami šią jaukią, kuklią, nedidukę salę, žengė pirmąjį teisingą žingsnį spektaklio tinkamai atmosferai sukurti.

Rolandas Kazlas jau išankstiniuose pranešimuose spaudai skelbė, kad niekada nebuvo didelis poezijos mylėtojas, bet vylėsi kažkur, kažkaip, kažkada atrasti savo sielai artimą poeziją: “Jos turbūt reikia ieškoti kaip Meilės, kaip mylimosios, o poeto – kaip sielos brolio”. Ir štai, atradęs Vlado Šimkaus eiles, sulaukė to, ko slapta ilgėjosi. Tas atradimas buvo toks stiprus ir svarbus, kad aktorių inspiravo pusantros valandos spektakliui. Toliau skaityti Įspūdžiai iš Rolando Kazlo monospektaklio “Geležis ir sidabras” →

Žiemos vakarai su stalo žaidimais: vakarėlių žaidimai

Per porą mėnesių, G. startavus rubrikai „Žiemos vakarai su stalo žaidimais“, spėjome susipažinti su įvairių kategorijų žaidimais: loginiais, strateginiais, ekonominiais, visai šeimai skirtais žaidimais. Visą šį laiką savo patirties ir žinių negailėjo šios rubrikos partneris „Rikio pramogos“. Jei kažkam pasirodė, kad tai komercinė, reklaminė rubrika, tai galiu išsklaidyti visas sąmokslo teorijas viešai pareikšdama, kad „Rikis” nesumokėjo G. nei lito, kad užsitikrintų mūsų lojalumą, minint jų pavadinimą. Tiesiog liekame ištikimi savo principams: kalbėti, rašyti (be jokio atlygio) apie tuos dalykus, kurie mums patiems atrodo verti dėmesio, ir skubėti apie juos pranešti jums, mieli mūsų lankytojai. Tai, kad be pokerio, šachmatų ir alias per praėjusį pusmetį atradome daug kitų, kur kas įvairesnių, įdomesnių stalo žaidimų, esam dėkingi būtent www.rikis.lt šeimininkams, Juditai ir Mindaugui Korsakams, be kurių tikriausia nebūtų gimusi ši rubrika, ir be kurių mūsų vakarai nebūtų tokie azartiški ir gyvybingi, kokie yra dabar. Tad už visa tai, dar kartą dėkojame būtent jiems! Toliau skaityti Žiemos vakarai su stalo žaidimais: vakarėlių žaidimai →

Laimėk knygą: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys”

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla dovanoja G. skaitytojams Jaroslavo Melniko apsakymų ir apysakų rinkinį „Rajolio kambarys”.

Kuo ypatingas rinkinys galite pasiskaityti čia.

O anotacija skelbia tokią informaciją:

Savito stiliaus ir originalių temų kūriniuose rašytojas sukuria paslapties, dažnai ir absurdo atmosferą. Jis meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, pasiekdamas ne tik dramatinės įtampos ir meninio įtaigumo, bet ir filosofinių įžvalgų. Toliau skaityti Laimėk knygą: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys” →