Filmą pagal šią knygą rodė Lietuvoje metų pradžioje, bet atgarsių jokių nepagavau, tad pirma ėmiausi knygos.
Pagal apimtį šią knygutę labiau tiktų vadinti apysaka: perskaitoma per porą valandų, bet atminty lieka ilgiau, bent truputį ilgiau.
Nesudėtinga istorija perteikiama devynmečio berniuko Bruno akimis. Jis dar mažas, nepatyręs gyvenimo žiaurumų ir tiki idealia draugyste savo idealiame pasaulyje, kuriame siaučia karas ir holokaustas. Bruno tėvas paaukštinamas tarnyboje ir su visa šeima išsiunčiamas iš Berlyno į Aušvicą, kur vadovauja koncentracijos stovyklai. Tai nėra pasakoma tiesiogiai: berniukas lyg nesuvokia, kad aplinkui vyksta karas, nenaudoja sąvokos „koncentracijos“, nesupranta, ką reikšią „žydas“, net fiurerį vadina „Furoru“, Toliau skaityti Knyga: JOHN BOYNE „Berniukas dryžuota pižama”
Abejoju, ar šis romanas Lietuvoje būtų pakartotinai išvydęs dienos šviesą (pirmas leidimas – 1993-iaisiais), jei ne pernai Jean-Marie Gustave Le Clezio paskirta Nobelio literatūros premija. Panašiai žaidžia ir kitos leidyklos: „Tyto alba“ perleido Orhano Pamuko romaną „Juodoji knyga“. Nobelis literatūroje lyg turėtų būti neginčijamas kokybės ženklas, tačiau taip nėra, nes premija skiriama ne už vieną konkretų kūrinį, o už visą literatūrinį įdirbį. Žinoma, buvo ir išimčių, kai paminimi konkretūs kūriniai (J.Galsworthy už „Forsaitų sagą“, K.Hamsunas už „Žemės vaisiai“ ir kt.), bet tai reti atvejai. Le Clezio prie tų retųjų nepriskiriamas ir jo romanas „Dykuma“ nėra šedevras be priekaištų.