Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Knyga: JOHN BOYNE „Berniukas dryžuota pižama”

 Filmą pagal šią knygą rodė Lietuvoje metų pradžioje, bet atgarsių jokių nepagavau, tad pirma ėmiausi knygos.

Pagal apimtį šią knygutę labiau tiktų vadinti apysaka: perskaitoma per porą valandų, bet atminty lieka ilgiau, bent truputį ilgiau.

Nesudėtinga istorija perteikiama devynmečio berniuko Bruno akimis. Jis dar mažas, nepatyręs gyvenimo žiaurumų ir tiki idealia draugyste savo idealiame pasaulyje, kuriame siaučia karas ir holokaustas. Bruno tėvas paaukštinamas tarnyboje ir su visa šeima išsiunčiamas iš Berlyno į Aušvicą, kur vadovauja koncentracijos stovyklai. Tai nėra pasakoma tiesiogiai: berniukas lyg nesuvokia, kad aplinkui vyksta karas, nenaudoja sąvokos „koncentracijos“, nesupranta, ką reikšią „žydas“, net fiurerį vadina „Furoru“, Toliau skaityti Knyga: JOHN BOYNE „Berniukas dryžuota pižama” →

Įspūdžiai: Romeo Castellucci iššūkis tradicijai

Kaip ir pirmąjį kartą, taip ir dabar, po antrojo Lietuvoje parodyto R.Castellucci’o  spektaklio, galvoju kuo ir kaip čia teisingiau  pradėti didelio susidomėjimo ir diskusijų Lietuvoje sulaukusio spektaklio „Pragaras“  įspūdžių aprašymą . Po apsilankymo ŠMC  (Šiuolaikiniame meno centre), kur eksponuojama to pačio kūrėjo „Rojaus“ instaliacija, visai amą praradau ir netgi pasijaučiau savotiškai „išdurta“.  Menas ir antimenas tuo pačiu metu, provokuoja ir stebina.

Prisipažinsiu, jog Dantės „Dieviškąją komediją“ skaičiau (kaip matyt ir daugelis kitų mirtingųjų) tik mokyklos suole. Žinau, kad šio kūrinio turinys sukasi apie pagrindinio herojaus kelionę per pragarą, skaistyklą į rojų pas savo mylimąją ir, kad galiausiai šį iš nuodėmingo kelio išgelbsti romėnų rašytojas Vergilijus, kurio dėka jaunajam poetui atsiveria Dangaus vartai.

Nežinau, ar labai svarbu buvo žinoti turinį, žiūrint Castellucci‘o interpretaciją, nes akivaizdu, kad iš originalo spektaklyje liko tik pragaras kaip spalva, kaip tonas, kaip emocija, kaip nuotaika, kaip jausmas, kuriuos norėjo mumyse pabudinti kūrėjas. Toliau skaityti Įspūdžiai: Romeo Castellucci iššūkis tradicijai →

Žiemos vakarai su stalo žaidimais: ekonominis žaidimas „Sankt Petersburg“

Pasaulyje populiariausiu ekonominiu žaidimu, be abejonės tikriausia visi įvardintume žaidimą „Monopoly”.  Neseniai mūsų krašte pasirodė ir Lietuvai adaptuota „Monopoly: Čia ir Dabar“  LT versija.  Šiame žaidime galima statyti savo nekilnojamąjį turtą Vilniaus Katedros aikštėje, nuomotis Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų, įsigyti prekybos ir pramogų sostinę „Akropolis“ arba laikyti savo milijonus „SEB banke“.

Esam įsitikinę, kad daug kam šis žaidimas jau gerokai pabodęs ir norėtumėte atrasti kažką naujo šios kategorijos žaidimų srityje.  Žaidimų nuomos punktas „Rikis” šį kartą supažindins su vienu iš naujesnių ir Lietuvoje dar ne itin spėjusių išpopuliarėti  ekonominių žaidimų  „Sankt Petersburg”. Toliau skaityti Žiemos vakarai su stalo žaidimais: ekonominis žaidimas „Sankt Petersburg“ →

Knyga: Jean-Marie Gustave Le Clezio „Dykuma”

Abejoju, ar šis romanas Lietuvoje būtų pakartotinai išvydęs dienos šviesą (pirmas leidimas – 1993-iaisiais), jei ne pernai Jean-Marie Gustave Le Clezio paskirta Nobelio literatūros premija. Panašiai žaidžia ir kitos leidyklos: „Tyto alba“ perleido Orhano Pamuko romaną „Juodoji knyga“. Nobelis literatūroje lyg turėtų būti neginčijamas kokybės ženklas, tačiau taip nėra, nes premija skiriama ne už vieną konkretų kūrinį, o už visą literatūrinį įdirbį. Žinoma, buvo ir išimčių, kai paminimi konkretūs kūriniai (J.Galsworthy už „Forsaitų sagą“, K.Hamsunas už „Žemės vaisiai“ ir kt.), bet tai reti atvejai. Le Clezio prie tų retųjų nepriskiriamas ir jo romanas „Dykuma“ nėra šedevras be priekaištų.

Visų pirma, „Dykuma“ – nelengvai ir lėtai skaitoma knyga. Toliau skaityti Knyga: Jean-Marie Gustave Le Clezio „Dykuma” →

Romeo Castellucci’o ,,Pragaras” Vilniuje

Vasario 20 ir 21 d. Vilniuje matysime naują italų režisieriaus ir scenografo Romeo Castellucci’o darbą – trilogiją pagal Dante’s (1265–1321) „Dieviškąją komediją“.  Sakau taip užtikrintai “matysime”,  nors pati pirkdama bilietus Nacionalinio dramos teatro kasose nepatikliai klustelėjau kasininkės “ar tikrai matysime?“.  Nes tikriausia jau teko girdėti, kad dar prieš savaitę šio spektaklio kooprodiuseriai VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir  festivalis „Sirenos“ negalėjo patvirtinti, kad planuojamas spektaklis tikrai įvyks dėl nesibaigiančių peripetijų su Kultūros ministerija, kuri delsia patvirtinti VEKS 2009 metų programos finansavimą. Kasininkės tvirtas atsakymas jog visgi spektaklis įvyks, mane truputį nuramino ir perėjau prie sekančio aktualaus klausimo „ar bilietų dar turite?“, gavus antrą teigiamą atsakymą (šiandien dėl šio atsakymo jau nebegaliu būti tikra, nes prieš keletą dienų bilietai tirpo ne dienomis, o valandomis) rinkausi vietas  reginiui, kuriuo dar 2008-ųjų liepą buvo atidarytas Avinjono teatro festivalis. Toliau skaityti Romeo Castellucci’o ,,Pragaras” Vilniuje →

Žiemos vakarai su stalo žaidimais/Kortų žaidimai. Laimėk žaidimų nuomą

Šiandien panorome  pristatyti dar vis mažai žinomus Lietuvoje kortinius žaidimus.
Tik nepamanykite, jog ką nors rašysime apie pikų damas, kryžių karalius ar tūzus.  Dažniausiai žmonės, išgirdę pavadinimą „kortiniai žaidimai“, pagalvoja apie „Pokerį“, „Kvailį“, „Bridžą“ ar bet kurį nors kitą tradicinį žaidimą, kurį galima žaisti su tradicine 24 ar 56 kortų trinka.

Šių laikų kortiniai žaidimai yra įvairiausių spalvų, su įdomiausiais paveiksliukais ir jų skaičius būna labai įvairus – nuo 50 iki 150 kortų. Ir, galbūt tai vienintelis naujųjų žaidimų trūkumas, jie nėra tokie universalūs kaip tradicinės kortos. Dažniausiai tai yra tiesiog vienas žaidimas. Tuo šios kortos ir yra panašios į stalo žaidimą. Kortinių žaidimų įvairovė labai plati: nuo reakcijos žaidimų, kur reikia greitai sureaguoti į esamą situaciją ir padėti kortą ar kortas iki nelengvų strategini, kur reikia gerai pagalvojus priimti vieną ar kitą sprendimą, taip pat numatyti priešininkų galimus ėjimus ir strategijas. Toliau skaityti Žiemos vakarai su stalo žaidimais/Kortų žaidimai. Laimėk žaidimų nuomą →

Premjera: J. Vaitkaus spektaklis „Juodasis strazdas”

Turiu prisipažinti, kad iki šiol buvau ne itin dažna rusų dramos teatro lankytoja. Šis teatras man asocijavosi su Jurijaus Popovo pigiais kabaretiniais spektakliais,  melodraminiais saldėsiais, net kai repertuare pasirodydavo rimtų autorių kūrinių pastatymai, retai kada lietuviškoje žiniasklaidoje galėjom aptikti teatrologų vertinimus.

J. Vaitkus į Rusų dramos teatrą atėjo su plačiais užmojais reabilituoti jo įvaizdį, kviečiantis įvairius aktorius ir režisierius iš svetur, papildant teatro repertuarą rimtesniais darbais. Tačiau į rusų dramos teatrą mane priviliojo ne skambūs J. Vaitkaus užmojai, o tiesiog galimybė pamatyti taip išliaupsintą  D. Harrowerio pjesės (apdovanotos prestižiniu Laurence Olivier Award  kaip geriausia nauja 2006-ųjų pjesė) pastatymą.

Pjesėje vaizduojama kontroversiška XXI amžiaus Lolitos istorija, nenutraukiamais ryšiais visam gyvenimui susiejusi nusikaltėlį ir jo auką. Istorija, kelianti daugybę klausimų apie visuomenę bei moralę ir nesiūlanti vienareikšmių atsakymų. Toliau skaityti Premjera: J. Vaitkaus spektaklis „Juodasis strazdas” →

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2009, vasario 12-15 d.

Vasario 12-15 dienomis Lietuvos parodų ir konferencijų centre LITEXPO vyks 10-oji jubiliejinė Vilniaus knygų mugė. Kelios dienos, krūva leidyklų ir apie 200 renginių ne vienam sujaukia protą. Pradedant abejonėmis, kad gal iš vis ten geriau nevykti, ir nesupratimu, ką verta pamatyti, išgirsti, o ko ne.
Dėl nuvykimo, tai nauda tokia: susipažįsti su naujausiomis išleistomis knygomis ir gali jas įsigyti pigiau, be knygyninio antkainio, ir visos leidyklos po vienu stogu. Dėl renginių, tai sudėtingiau apsispręsti. Žinoma, verta peržvelgti visą programą, ir pastebėti, kad kai kurie renginiai kartojasi kasdien ir juos galima priderinti prie vienkartinių. Daug dėmesio istoriniams dalykams, kas turėtų pritraukti senų naujienų mėgėjus. Kiek skelbia spauda neturėtų likti programoje minimų VEKS’o renginių. Toliau skaityti VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2009, vasario 12-15 d. →