Temos Archyvai: Albumai

GLEN JOHNSON – Details Not Recorded [Make Mine Music, 2009]

Glen Johnson albumas „Details Not Recorded“ man užkliuvo labai paprastai: „My Horror Mask“ ir „“A Pause In The Night” skamba taip, lyg būtų nugvelbtos iš didžiojo melancholiko, Leonardo Coheno.

Glen Johnson – tai vienas iš trijų „Piano Magic“ įkūrėjų ir vienintelis iki šiol likęs trijulės narys, praktiškai vadinamas grupės ašimi. Bet čia ne apie „Piano Magic“, o apie solinį vyruko darbą, kuris yra šiek tiek kitoniškas. Labiau eksperimentinis, įdomesnis, sudėtingesnis ir baisesnis.

Nuotaika, kuriama iš folko, elektronikos ir barokinio valso motyvų, primena siaubo filmų garso takelius. Kažkokie vaiduokliai, panašūs į Bjork, L. Coheną, Joy Division, Current 93, Toliau skaityti GLEN JOHNSON – Details Not Recorded [Make Mine Music, 2009] →

THE PIANO ROOM – Early Morning [Irma Records, 2007]

001dzdc9_thumb1Dar vienas “užsimirštukas”. Net užpraeitų metų albumukas, kuriam atlaisvinau vietos šalia krūvelės fortepijoninės magijos: Peter Broderick, George Winston, Suzanne Ciani ir Marco Benevento.

Tiesą sakant, nieko nesu girdėjęs iš italo Francesco Gazzara projekto „GAZZARA“. Na, išskyrus tuos kelis gabalus įvairiuose chilloutiniuose/loungeniuouse rinkinukuose, kurie ypatingo įspūdžio nepaliko. F. Gazzara čia prie to, kad The Piano Room yra jojo projektas, tačiau visiškai kitoks nei „Gazzara“. Kaip minėjau ir kaip išduoda pavadinimas, tai fortepijoninis reikalas.

Toliau skaityti THE PIANO ROOM – Early Morning [Irma Records, 2007] →

Nostalgija: THE SISTERS OF MERCY „Vision Thing“ [EastWest, 1990]

Ne nu p…a, bet aš negaliu jais nesižavėti. Penkiolika metų padėję ant gerbėjų – nesivargina pateikti naujų įrašų jokioje laikmenoje, nors koncertuose tarp nutrintos senos programos galima užgirsti ir naujų kūrinių.

Kiek teko skaityti/matyti koncertinius įrašus, nelabai jie ten blizga (netiesiogine prasme), ale praleisti tokį garsinį reginį, kur Eldritchas lyg grafas Orlokas iš „Nosferatu“ braidžioja po rūką, esant progai, yra daug didesnis griekas, nei pasvetimoteriauti. Kad nesugriešyt, o turimus nusižengimus nuplaut prakaitu, nepakanka žinoti, jog pretenzingieji gotai šį mėnesį pasirodo kaimynuose lenkuose (kur, beje, šiemet bus ir JūTū) kovo 30 d. ir estuose kovo 28 d. (bilietai čia),- ten privalu būti ir atnašauti mūsų viešpačiui, Eldritchui.
Toliau skaityti Nostalgija: THE SISTERS OF MERCY „Vision Thing“ [EastWest, 1990] →

BANG GANG – Ghosts From The Past [Bang EHF/Cod Music; 2008]

Nesistengiu nuolat sekti visų, kažkada patikusių, grupių veiklos, tad tas faktas, kad pernai islandai Bang Gang (atrasti filmo „Screaming Masterpiece” metu) išleido naują albumą „Ghosts From The Past“ mane pasiekė tik šiomis dienomis. Brūžinau antrąjį jų albumą „Something Wrong“ (2003), kol „Find What You Get” privertė pajudinti subinę ir pasidomėti esama situacija. „Find What You Get” yra būtent tai, ko aš norėjau šios grupės muzikoje daugiau, ir tai naujasis albumas ir duoda – krūvą verksmingos energijos, o ne vien apsiseiliojusios mergelės ašaras. Toliau skaityti BANG GANG – Ghosts From The Past [Bang EHF/Cod Music; 2008] →

Albumas: Sufjan Stevens – „Rarities” [2009].

sufjan_stevens_playing_banjo_edit2
Žinoma, kad neoficialus, greičiausiai, kad nelegalus ir jeigu Sufjan Stevens vardas jums kažką jau sako, siųskitės, kol nevėlu – iš originalaus šaltinio nuoroda į šį albumą jau pašalinta.

Sufjanas 2005 metais išleido „Illinois”, kurį metų pabaigoje prie geriausių priskyrė kone visa muzikinė žiniasklaida. Deja, Toliau skaityti Albumas: Sufjan Stevens – „Rarities” [2009]. →

The Boys Cult „She.Is.Us”, neredaguotas interviu ir albumo flac’as

Dar vienas naujas lietuviškas vardas papuolė man į akiratį. The Boys Cult ir cielas albumas „She.Is.Us“, dalinamas dykai mp3 pavidalu tiesiai iš kūrėjo MySpace . Daug piano ir elektronikos, kuriuose tikrai yra kūrybinio potencialo. Detaliau apie albumą skaitykite žemiau, tekste, kurio autorė Dalia Jankauskaitė.

SHE IS US – tai 12 kelionių. Tuzinas skrydžių virš to, kas esame, į ką žvelgiame būdami ne savo kūne, kai egzistuojame kitoje erdvėje– tarsi kas ištraukęs būtų visas mintis ir iš aukšto žvelgtume į savo fizišką pradą.

Toliau skaityti The Boys Cult „She.Is.Us”, neredaguotas interviu ir albumo flac’as →

DORENA – Holofon [Inget, 2009]

Jeigu šitą post-roko grupę atvežtų į Lietuvą, tai matyt susirinktų didelis būrys gerbėjų. Na, kokie dvylika-keturiolika, ir tarp jų aš su užmerktomis akimis.
Norėčiau, kad pradėtų groti nuo „Solen Har Forblindat Mig“: tada aš, ištiesęs į šonus rankas, sukčiausi saulėtoje vešlioje pievoje, o saulės spinduliai ir ramunių žiedai kristų iš dangaus ant manęs ir šnabždėtų ne „myli-nemyli“, o „skęs skęsk skęsk … manyje…“, o aš ir skęsčiau…

Tas stebuklingas žodis Švedija, iš kurios tikrai nesitikėjau instrumentinio post-roko. Dorena ir šių metų albumas „Holofon“, kuriame septyni vienas už kitą gražesni kūriniai, ir tarp jų gražiausias „I Huset Jag Vaxte Upp“, kurio gitaros akordai pradžioje skamba lyg tuoj tuoj Chris Isaak uždainuos „Wicked Game”. Toliau skaityti DORENA – Holofon [Inget, 2009] →

MORRISSEY – Years of Refusal [2009]

Išmintis, atlapa širdis, sveika egocentrika ir ironija apie save bei pasaulį – viskas viename, jei prašytumėte trumpo komentaro apie naująjį Morrissey „Years Of Refusal“ albumą.

Visų pirma, šį darbą rekomenduoju paklausyti tiems, kam Morrissey yra tik „girdėtas“ vardas. „Years Of Refusal“ puikiai tiktų susipažinti su Didžiosios Britanijos alternatyvios muzikos istablišmento atstovu, nes klausosi lengvai, jame nėra varginančių muzikinių ieškojimų, dainos trumpos ir taikliai šaunančios, o lyrika bet kuriam dvasia brandesniam klausytojui pasirodys artima ir išgyventa. Pats šį albumą klausau kai man reikia „išsikalbėti“, o Morrissey šiuo atveju yra tikrai geras „pašnekovas“.

Albumą Moz‘as pradeda Toliau skaityti MORRISSEY – Years of Refusal [2009] →