Temos Archyvai: Albumai

KASHIWA DAISUKE – 5 Dec. [MIDI Creative / noble; 2009]

Albumai, ,

jk_cxca-1246Kai girdžiu arba pats vartoju sąvoką „įdomi muzika“, tai paskutiniu metu turiu omeny Kashiwa Daisuke. Japonas šiemet išleido albumą „5 Dec.“. Nėra jis toks vientisas, koks buvo 2007-ųjų „Program Music I“, tačiau įdomios, eksperimentinės ir plataus emocinio užtaiso muzikos mėgėjus turėtų sudominti.

Tai tikras neformatas ir atradimas įvairių žanrų sintezėje. Sunku su kažkuo palyginti. Na, nebent kažką sakytų toks sakinys: Benn Jordan iš „The Flashbulb“ išprotėja ir ima pranašauti, kaip tolimoje ateityje vienoje grupėje susijungs „The Cinematic Orchestra“, Trent Reznor, M83, Jeff Beck, Flica ir George Winston ir, žinoma, visi jie bus taip pat išprotėję. Net toks apibūdinimas tolimas nuo girdimo audinio. Toliau skaityti KASHIWA DAISUKE – 5 Dec. [MIDI Creative / noble; 2009] →

Pažintys: Psichobilis ir Long Tall Texans „Aces and Eights“ (1994).

Albumai,

Šiandien jums pristatau psichobilį. Tai – seno gero rokenrolo ir pankroko hibridas, pasaulin išlindęs devintojo dešimtmečio pradžioje Didžiojoje Britanijoje. Tai buvo maištas. Prieš rokabilio “teddy boys” ir jų “pompadūrus”, svarbesnius už muziką. Prieš pankroko orientavimąsi politikon. Prieš visa, kas trukdė klausyti muziką ir gerai leisti laiką, nesirūpinant kitų religinėmis ar politinėmis pažiūromis bei savo plaukų būkle. Tada, kai 1981-aisiais The Meteors išleido savo pirmąjį albumą „In Heaven“, gatvėsna išlindo psichobilio subkultūra, gąsdinusi paprastus „mirtinguosius“ ir viliojusi jaunimą ne kuo kitu, o nuotaikinga, nerūpestinga ir šiek tiek beprotiška muzika (PSICHObilis, visgi)…

Kas nors kitas visam muzikiniam stiliui pristatyti galbūt pasirinktų, sakykime, legendinius The Meteors. Kiti galėtų pasiūlyti Demented are Go!, Batmobile, King Kurt ar dar ne vieną grupę. Aš pasirinkau Long Tall Texans. Kodėl? Todėl, jog jie vis dar turi tas pasiutusias šypsenas, kaip ir prieš 24 metus. Taip pat norą kurti, linksmintis ir nusispjauti į viską, gero laiko vardan. Todėl, kad kaip kurie „senieji“ tai jau prarado. Ir dėl to, jog nėra nieko geriau ir gražiau už žmones, kurie nešvaisto laiko liūdesiui.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=FZ7oBJIv958

Kadangi psichobilis pats iš savęs jau yra pakankamai linksma bei teigiama muzika, sunkiai patikėtum, kad tą smagumą būtų galima padidinti dainuojant apie, kituose kontekstuose, šiaip jau ganėtinai rimtus ir skaudžius dalykus. Long Tall Texans yra viena iš tų keletos grupių, kuri mums labai puikiai įrodo, jog dainuoti apie liūdnus dalykus nereiškia dainuoti liūdnai. Grupės anti-depresiškumo problemą aštrina ir atminties jau gan ilgą laiką nepaliekanti grupės frontmeno Mark Carew šypsena, po kurios Džokeris atrodo tik kaip labai liūdnas klounas.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=BqzlPUVhikQ

Na, o dabar apie juos: 1985-aisiais Didžiojoje Britanijoje susikūrę Long Tall Texans jau nuo pat pradžių buvo pakankamai pašėlusi ir smagi kompanija. Pradėję kaip trijulė ir paklaidžioję po rokabilio, ska ar kitų muzikinių stilių lankas, vyrukai šiuo metu yra viena populiariausių psichobilio grupių Jungtinėje Karalystėje. Be to, jie ir šiais laikais neatsisako nugrybauti į ska, pankroką ar vieną kitą melodiją pasiskolinti kad ir iš metalo. Šiuo metu grupėje kontrabosu ir šypsenomis švaistosi bei dainas traukia dėdulė Mark Carew. Už būgnų gyvena Theo, o šiam duetui gelbėja dar du gitaristai – Garry bei broils Matthew. Šiuo metu vyrukai savo sąskaitoje turi 11 albumų (tarp kurių galima rasti vieną live bei porą bestų) ir vis dar kuria.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=jFZDi1GABGo

Prieš keletą mėnesių iškilusi grėsmė juos pamatyti, paskatino vyrukais pasidomėti kiek labiau. Taip prasidėjo labai smagi draugystė su Long Tall Texans, o ypač su jų albumu „Aces and Eights“, kurį aš ir rekomenduoju kaip puikų psichobilio pavyzdį pažinčiai su šiuo stiliumi. Albume gyvena 12 labai nuotaikingų dainų, garantuosiančių norą pakrutinti sėdimąją bei ką nors daugiau. Negaliu išskirti vienos ar keletos dainų, mat šiame albume jos visos labai gražios bei teigiamos – ir apie labai skaudų išsiskyrimą pasakojanti „Bloody“ (klausantis taip liūdna, kad norisi šokt), ir iš R.E.M. pasiskolinta „(Don’t Go Back To) Rockville“, o kur dar kultinės „Lip Service“ ar „Border Radio“… Žinoma, paieškojus galima rasti ir kiek lyriškesnių melodijų (kaip antai „Innocent Look“), bet ir čia kokia nors kūno dalis vis sumąsto savavališkai pakrutėti į taktą… O vietomis išlendantys saksofono triūbavimai reikalo tikrai nepagadina, atvirkščiai – čia jie yra labai vietoje ir laiku, nors psichobilis ir saksofonas gana retai gyvuoja vienas šalia kito.
Štai tokį nuostabų albumą „Aces and Eigts“ mums padovanojo Long Tall Texans kompanija. Pakankamai lengvą ir siaubingai nuotaikingą muziką kuriančios (ir kitąmet įpusėsiančios trečią kūrybos dešimtmetį) grupės muzika tikrai verta pasiekti tamstų ausis. Dėl jau minėtų ir dar milijono priežasčių…

Jau vien dėl pono Carew šypsenos verta.

Tekstas: Birutė G.

Nori atsisiųsti šį albumą iš interneto? Skaityk čia…

Savaitės albumas: Terry Callier – „Hidden Conversations” (feat. „Massive Attack”) [2009].

Albumai,

Iš Čikagos kilusiam soul-folk-jazz atstovui Terry Callier fortūna šypsosi kiek labiau negu talentams, kurie buvo atrasti tik po mirties, tačiau panašu, jog 64 sulaukusio dainininko karjera dar tik prasideda.

Išlindęs į muzikos šviesą dar 60-aisiais, Terry Callier šlovės savu laiku neužsitarnavo ir galiausiai tapęs vienišu tėvu pasinėrė į stabilų uždarbį užtikrinantį kompiuterio programuotojo darbą. Antroji Terry Callier banga pradėjo kilti tik 90-aisiais, po to, kai vieną jo dainų išleido ir britanijos klubuose išpopuliarino „Acid Jazz Records”, ir, žinoma, tokių jo vokalo fanų, kaip Paul Weller ir Beth Orton kalbos bei darbai. Galiausiai, 1998 seka albumas „Timepeace” už kurį Terry Callier gauna Jungtinių Tautų „Time For Piece” apdovanojimą ir yra išmetamas iš darbo. Nuo tada – tik muzika. Toliau skaityti Savaitės albumas: Terry Callier – „Hidden Conversations” (feat. „Massive Attack”) [2009]. →

VIDULGI OOYOO – Aero [Electric Muse; 2008]

Albumai, ,

Pastaruoju metu mano grotuve vėl karaliauja albumas iš praeitų metų. Nieko čia nuostabaus – Pietų Korėja su savo hangul randasi kokiam tai pasaulio užkampy, iš kurio turbūt dar ne vienas šedevras iki mūsų neatkeliavo ir neatkeliaus. Vudulgi Ooyoo (dar verčiamas ir aptinkamas kaip “Pigeon Milk“) išimtis, nors, dar ir nenupirkta jokios vakariečių kompanijos, jau sklando po pasaulį ir sulaukia tik susižavėjimų šūksnių. Aš visomis galūnėmis prie to prisidedu. Jų albumas “Aero” – nuostabiausias postrokas, kokį šiemet teko klausyti.
Toliau skaityti VIDULGI OOYOO – Aero [Electric Muse; 2008] →

AVASPO – Nėra okeano [kitos knygos; 2009]

Albumai,

Avaspo (AudioVisual Asp of Poetry) – pakankamai jaunas reiškinys, susiformavęs aplink poetę Gabrielę Labanauskaitę. Tikriausiai tai natūrali išdava jos organizuojamo audio vizualinės poezijos festivalio „tarp“, kuris jau kelintus metus suburia labai įvairius kūrėjus labai įvairiuose Lietuvos miestuose. Taigi natūraliai leidinys irgi gavosi audiovizualinis.

Jame du diskai: muzikos CD ir video darbų DVD. Kiekvienas iš 10 muzikinių kūrinių turi savo atitikmenį video formatu, bet tuo DVD neapsiriboja, rasime dar papildomus video darbus. Įpakavime taip pat rasime Toliau skaityti AVASPO – Nėra okeano [kitos knygos; 2009] →

Albumas: Pravda naujokai 2008 / Laimėk CD.

Albumai,


Bet kokios grupės geriausių dainų rinkinys retai prilygs jos pavienių albumų jėgai, skirtingų grupių geriausių dainų sukišimas į vieną albumą yra pasityčiojimas iš muzikos, na o kai toks rinkinys sudaromas iš pradedančių Lietuvos grupių dainų reikia sukaupti visą drąsą (vis bandau įsiteigt, jog esame drąsi šalis) ir perklausyti nuo pradžios iki galo.

Ore grotuvas, Opus3 albumas arba muzikiniai „Pravda” naujokai (atsiprašau labiau underground’inių leidinių, kurių neminiu, nes neturiu) yra tokie reti reiškiniai pop radijo šalyje, kad kritikuoti juos būtų tolygu lavono spardymui, o tai daryti yra labai negražu.

Šis įrašas nėra praturtintas multimedia turiniu, tad norėdami susidaryti įspūdį apie albumo turinį, apsilankykit temoje, kuri buvo dar prieš sužinant, kas laimės geriausio naujoko Lietuvos muzikoje titulą (jeigu ką, tai išduodu, jog laimėjo „Freaks On Floor”), o čia sąrašas pasitikrinimui*: Toliau skaityti Albumas: Pravda naujokai 2008 / Laimėk CD. →

Albumas: Татьяна Зыкина – „Ощущение реальности” [2009].

Albumai


Perfrazuojant vieną mintį būtų galima pasakyti „Zemfira mirė – tegyvuoja naujoji Zemfira” ir tai būtų puikus įvadas į Tatjanos Zыkinos muzikos pasaulį.

Pamenat prieš kelias dienas aprašytą trilerį, kuriame suvaidino Zemfira? Istoriją galima prastęsti – sklinda kalbos, jog nesutarimai tarp Zemfiros ir jos leidybinės kompanijos „Реал Рекордс” atsirado būtent tada, kai pastaroji pasirašė kontraktą su Tatjana Zыkina. Negali ant žmogaus pykti, kad jo balsas panašus į kažkieno kito, tačiau kai skaitai, jog po skaitlingos albumo įrašų sesijos buvo atsijota visa, kame per mažai Zemfiros, tai jau kvepia tam tikrais žaidimais. O su patirtimi, kuri gerokai lenkia Bendžių kalvę, žaisti „Реал Рекордс” neturėtų būti sunku. Ir vis tik, Tatjana Zыkina… Toliau skaityti Albumas: Татьяна Зыкина – „Ощущение реальности” [2009]. →

Земфира – „Z-Sides” [2009].

Albumai

Jau geras dvi savaites galvoje sukosi Zemfiros vardas, bet… Visai ne dėl jos. Tačiau apie tau jau rytoj, o kol kas…

Visiems proaktyviems melomanams žinoma, kad didžioji dalis naujų albumų („ten”) į internetą nuteka kartais savaitę, kartais net porą mėnesių prieš jų oficialių išleidimą. Tokia realybė. O štai Rusijoje toks dalykas prieš mėnesį nutiko su Zemfiros albumu „Z-Sides”. Tiesa, kaip ten viskas iš tiesų įvyko dar neaišku, tačiau pasak dainininkės ex leidybinės įmonės vadovo (kuriam ir priklauso „Z-Sides” autorinės teisės) teigia, jog tai yra ne PR’inis veiksmas, o elementariausias nusikaltimas.

Apie Zemfiros „b pusių” albumo pasirodymą buvo užsiminta dar 2005 metais, bet ilgą istoriją perpasakojant trumpai, „Реал Рекордс” (minėta Zemfiros ex leidybinė firma) įrašus gavo tik 2008 rudenį, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių albumo išleidimą atidėjinėjo, o dabar stebi, kaip jis po truputi plinta internete. Toliau skaityti Земфира – „Z-Sides” [2009]. →