Yra tiesos tame, kad Kristijono Lučinsko projekto „Driezhas“ albumą „Tolumoje“ galime vadinti paskutinio laikotarpio atradimu. Nežiūrint į tai, kad albumas žymi projekto „Driezhas“ dešimtmetį, tai naujiena buvo ir man pačiam. Jei kažką ir girdėjau anksčiau, tai tiesiog prabėgo pro ausis ir neužkliuvo, o su „Tolumoje“ buvo „užstrigimas“ nuo antrojo titulinio kūrinio („Tolumoje“), kuris privertė atitrūkti nuo visko, ką dariau, ir pakelti antakius – „oho, ir dar lietuviškai“.
Jau tampa įprasta, kad Lietuvėlės „elektrončikai“, miksuotojai, dydžėjai, sempluotojai ir kiti „grojantys kompiuteriu“ veržiasi pro duris šaukdami „Hello come on“, tokiems taip ir norisi atsakyti: „No – Tomorrow“, bandykit laimę svetur, kai ten pasiseks, tada ir aš pasidomėsiu. Ne iš kokio tai patriotizmo, ar arogancijos, tiesiog yra per didelė pasiūla kokybiškos angliškos muzikos, o čia bumt ir išlindo „Driezhas“ su „Tolumoje“.
Albumo pagrindas Toliau skaityti DRIEZHAS – Tolumoje [Soundprovocation, 2008] + interviu
Mano pirmadienio muzika, tikiuos taps jūsų antradienio muzika. Jau senokai vienai albumą sukau nuo ryto iki vakaro, tačiau kai ausis paliečia nepriekaištinga harmonija, melodingumas ir dieviškai švelnus balsas, dažnai nelieka nieko kito, kaip tik paleisti jėgas atostogų, susileisti kėdėje ir mėgautis, lyg blyneliai su aviečių uogienę patys skristų tau į burną, o tu sėdėtum ne tarp betoninių sienų, o kažkur gamtoje, kur garsai tave pasiekia įveikdami vakarėjančio šalto vėjo gūsius. 
Iš 32 jo dainų kol kas girdėjau tik 4, bet to užteko, kad prisižadėčiau nusipirkti jį vos tik bus galimybė. Ir tai jums sako žmogus, kurio albumų kolekcijoje vos vienas kitas „Greatest Hits” rinkinys, ką ten bekalbėt apie atskirų atlikėjų dainų rinkinius.
Franz Ferdinand kol kas išlieka ta grupe, kurios naujų įrašų laukiu ir laukiu be baimės, kad galiu nusivilti. Kol kas sulaukta tik „piratiškų“ namų darbelių, bet ir be lankstinuko galima įspūdį susidaryti.