Andrew Bird nesikuklina – išankstiniam klausytojų teismui pateikia ne tik visą naująjį albumą „Noble Beast”, bet ir „Useless Creatures” – papildomą diską, kuris bus komplektuojamas su pagrindiniu taip vadinam „Deluxe Edition”. Ir ko čia kuklintis, sėdėt „užsispaudus”, juk albumas per daug geras, kad jo kažkas nepirktų vien todėl, kad jau girdėjo ar turi mp3.
Klausyti „Noble Beast” (per NPR malonę)
Klausyti „Useless Creatures” (per paties A.B malonę)
O, džy… Prisiminkim istoriją… „Danger Mouse” maišo Jay-Z su „The Beatles” darbu „White Album” (= „Grey Album”), ispanų darbas „OJayZis: Jay-Z vs. Oasis mixtape”, tada „Viva la Hova” arba kas būna sumaišius Jay-Z su „Coldplay”. Kas toliau? Smūgis į plaučius Michael Jackson? Eilinis vestuvinis mix’as Madonnai? Kaip ten bebūtų, šį kartą D.J. $dollar, tpfu… DJ Minty Fresh Beats maišo Jay-Z su „Radiohead” ir gauna „Jaydiohead”. Viską turim ir čia, bet jeigu yra poreikis, toliau rasit nuorodą oficialiam šio darbo siurbimui į savo kompiuterius.
ilaikitailaikit.
Čia yra nuolat atnaujinama tema, kurioje „copy-paste” būdu cituosim žinomiausių muzikinių leidinių/blog’ų metų geriausius muzikinius albumus. Jau yra MOJO, UNCUT, Paste, Q, Blender, Gorillavsbear, musicOMH, Rolling Stone, SPIN, NME, Tiny MIX Tapes, Pitchfork, Dusted, Drowned In Sound, Sutemos, The Wire.
10. Persistent Repetition Of Phrases – The Caretaker
9. Imperial Wax Solvent – The Fall
8. Real English Tea Made Here – William S Burroughs
7. Hello, Voyager – Evangelista
6. Other Channels – The Advisory Circle
5. Saint Dymphna – Gang Gang Dance
4. Resonant Spaces – John Butcher
3. Hairdryer Peace – The Hospitals
2. Sand – Philip Jeck Toliau skaityti Geriausi 2008 metų albumai.
Šventiniam laikotarpiui vienos dainos gali būti per maža, tai David Byrne ir Brian Eno leidžia pasidžiaugti visu paskutiniuoju savo bendru darbu „Everything That Happens Will Happen Today”. Apie pirmąjį jų bendrą albumą „My Life in the Bush of Ghosts” buvo kalbama, kad jie pakeitė populiariosios muzikos sampratą. Nuo tada praėjo 27 metai. Netikiu, kad garsūs vardai šiandieninės begalės muzikinės pasiūlos rinkoje pasieks senųjų aukštumų, bet perlų tikrai yra. Pradėk juos rinkti nuo pirmosios albumo dainos – „Home”:
„Siela“ ir jubiliejinio grupės albumo „Euforija“ pristatymas vyko sausakimšame klube „Tamsta“. Iš pradžių buvo nepatogu, bet greit supratau, kad tai tiesiog neįprasta, pripratus prie kituose koncertuose būdingo laisvumo, kur gali be spūsties stovėti scenos priekyje ir mėgautis garsu bei vaizdu.
Apie koncertą. Garsas buvo nešvarus, ir tai jau ne pirma patirtis „Tamstoje“, bet, įpusėjus koncertui, muzikantų nurodymų pagalba šiek tiek pagerėjo. Aurelijus scenoje pasirodė pasipuošęs pankiška skiautere ir „Siela“ užgrojo kažką arčiau pankroko, negu gotikos. Tai šiek tiek nustebino, bet nieko keisto, kad mušamieji ir gitaros sudarė tokį įspūdį. Gerai, kad buvo Simo Butavičiaus smuikas, kuris pakeitė taip trūkstamą akordeoną, girdėtą albume „Tavęs man reikėjo“, ar elektroninius priedus – „Dali“. Ir blogai, kad Simas pagelbėjo tik keliose dainose, nes, grupei, akivaizdžiai trūko muzikinio papildo.
Pirma „Sielos“ valanda scenoje – duoklė seniems gabalams. Mano jaunystė, matyt, šiuo atveju buvo trūkumas. Dauguma dainų buvo negirdėtos, bet tai nereiškia, kad nelingavau ir grįžtant namolio neniūniavau „tavęs man reikėjo, tavęs…“. Lyg kokį burtą… Pamenu ir naujai bei įtaigiai suskambėjusį „Rudenio Dievą“, kurį Aurelijui padėjo atlikti Laura Čepukaitė (iš Laura & the Lovers). Dar buvo „Tavo dievai“, „Salvadoro Dali“, „MPL“, „Kryžium“, „Naktis“ ir kitos mano „nepažįstamosios“ bei pirmos dalies pabaigai – nauja daina „Tai ruduo“.
Antrojoje dalyje Toliau skaityti SIELA – Euforija [MP3, 2008] @ klubas „Tamsta”
Pradžia tam buvo padaryta, kai Jay-Z ir Danger Mouse projekto albume „The Grey Album” hiphopą sumaišė su Bytlų „Baltu albumu”. Paskui – Jay-Z ir Linkin Park su „Collision Course”.
O dabar jau yra 20-ies kūrinių miksas „Viva La Hova”, kur Mick Boogie ir Terry Urban sukergė į vieną Coldplay ir Jay-Z.
Albumas platinamas legaliai internetu oficialioje projekto svetainėje www.vivalahova.com arba siurbkite tiesiai iš čia.
Tiesą sakant, nesitikėjau, kad šiemet dar imsiu skalambyti kažką apie lietuvišką muziką, į kurią žvelgiu, švelniai tariant, su ironija. Tačiau „Suicide DJs” albumo „Animation (…)“ pristatymas Tolerancijos centre, Vilniuje, buvo vertas aukščiausių balų.
Vakarą pradėjo apšildomoji grupė „Stripriai kitaip“, tiksliau – trijulė iš „Suicide DJs“ „apsišildė” save stipriai kitaip. Netikėtai pasirodę šalia pagrindinės salės esančioje foje, jaunieji bardai ėmė užvedinėti publiką. Vidas Bareikis už fortepijono, Pranas Dapšauskas su trombonu ir Ainis Storpirštis veidu, kūnu ir balsu į klausytojus iš karto paėmė jautį už ragų ir dainuojamoji poezija su aktoriniais paįvairinimais privertė šūkčioti ir judėti, muzikantus apsupusius, gerbėjus. Iš tikro, Toliau skaityti SUICIDE DJs albumas „Animation (…)” ir jo pristatymas Tolerancijos centre
Prieš dešimt metų Leila startavo su albumu „Like Weather“ (1998). Pameluosiu, jei teigsiu, kad tada jau ją pastebėjau, išgirdau ir susižavėjau: nerūpėjo man tada jokios sąsajos su Bjork ir pati Bjork. Leila nerūpėjo ir po antrojo – „Courtesy of Choice“ (2000), bet šiemetinis „Blood, Looms and Blooms“ pakėlė pirštus nuo mygtuko „next“.
Įstabiausia tai, kad iranietė Leila Arab pati nedainuoja, o vyriškai imasi tik muzikos kūrimo. Kas čia nuostabaus? paklaustų elektronikai, ir turbūt privardintų ne vieną mot.g. atstovę darančią tą patį: Mira Calix, Ellen Allien, Marusha, dar kažką. O nuostabu tai, kad Leilos muzika ir kviestinių vokalistų įrašas skamba ne ką blogiau negu, o kartais net stipriau, nei tokių grandų kaip Massive Attack. Čia reiktų paminėti ir tai, kad po paskutiniojo Portishead (hm, kaip čia švelniau pavadinus) eksperimento, Leilos „Blood Looms And Blooms“ tapo atgaiva sielai, ausims ir protui.
Jokios komercijos, sudėtingas IDM ir truputis eksperimentinės psichodelikos sluoksnis. Kiekviena kompozicija su skirtinga nuotaika, tačiau jokio atitrūkimo nuo bendro albumo konteksto. Toliau skaityti LEILA – Blood, Looms and Blooms [Warp, 2008]