Temos Archyvai: Muzika

FLOW FESTIVAL @ Helsinki, Finland, 2016

Flow Festival Helsinkyje vyksta jau trylika metų ir ko gero tai yra didžiausias miesto festivalis šiaurės Europoje. Panašiu į Flow Festival mėgina būti mūsiškis Loftas Fest, kuris kaip ir Flow Festival vyksta industrinėse miesto erdvėse su daugybe scenų visiems skoniams ir gausiais meno performansais. Tikrai nelyginu šių festivalių, nes Loftas Fest yra gerokai mažesnis renginys. Pateikiau šį pavyzdį tik dėl to, kad įsivaizduotumėte festivalio koncepciją.

Flow Festival orientacija

Pagal klausytojų segmentaciją Flow Festival programą galima skirstyti į tris dalis. Pirmiausia tai yra į pakankamai jauną miesto publiką orientuotas renginys. Šią dalį puikiai atstovauja tiek dvi DJ scenos, tiek ir tokios žvaigždės kaip FKA Twigs, Sia, Stromzy, The Last Shadow Puppets ar Chvrches. Toliau skaityti FLOW FESTIVAL @ Helsinki, Finland, 2016 →

DEŠIMT FESTIVALIŲ APŽVALGŲ RAŠYMO PRINCIPŲ

Įsibėgėjus vasarai ir iš gausybės rago pasipylus šurmuliuojantiems muzikiniams festivaliams, man tenka skaityti daug jų apžvalgų, o vieną apie dabar vykstantį Flow festivalį Helsinkyje ruošiuosi rašyti ir pats. Prieš tai darydamas, pabandžiau įvardinti esminius festivalių apžvalgų rašymo principus, kurie visada padeda parengti įdomias analitines apžvalgas. Tikiuosi, kad jie padės pakelti muzikinės žurnalistikos lygį mūsų šalyje.

  1. Vertinantysis turi parodyti platų apžvalgumo aprėpiamumą ir apžvalgoje pateikti nuorodų į visus aplankytus festivalius bei palyginti aprašomą festivalį su ankstesne patirtimi. Visada puikiai sueina tokios frazės, kaip skambėjo gerai, bet nepalyginsi su jų skambesiu 2002 – aisiais @Glastonbury, kai jie ištaškė visus aplinkui. Arba 2000 – aisiais, kai festivalių aplinkui dar nebuvo, @Primavera jie buvo dar nežinoma grupė į kurios pasirodymą atėjo vos 100 žmonių. Smagu matyti tokią minią, tačiau ji atėmė visą ankstesnį grupės intymumą.

Toliau skaityti DEŠIMT FESTIVALIŲ APŽVALGŲ RAŠYMO PRINCIPŲ →

THE SISTERS OF MERCY @ Palladium, Ryga, 2016-08-03

Tikriems fanams The Sisters Of Mercy yra ne muzika, o buvimo būdas. Kai tamsiais vakarais klausai When You Don‘t See Me ar Colours, tai yra apie buvimą, o ne apie muziką. Atsimenu, kaip šratinuku bandžiau įrėžti grupės pavadinimą į mokyklos suolą ir man gerai sekėsi. Auklėtoja liepė nuvalyti. Nuvaliau, bet ant stalo liko rėžiai. Geri tokie, o ir suolas švarus ilgai neišbuvo. The Sisters Of Mercy pakeitė The Stranglers. Po pamokų iki kito ryto ant lentos kreida palikdavome Andrew Eldritch dainų tekstus. Ilgus, vėsius. Mūsų, šešiolikmečių, širdis plėšančius. Toliau skaityti THE SISTERS OF MERCY @ Palladium, Ryga, 2016-08-03 →

flashback: POSITIVUS 2016 @ liepos 15-17, Salacgrīva

Festivalis Positivus man vis labiau tampa tradicija, kurios laikausi ne dėl muzikos, o dėl kompanijos, gražaus, tinkamo pailsėti, kai nuo scenos nesklinda muzika, pušyno, ramaus paplūdimio (tiesą, šįkart su mirusiu ruoniu) ir muzikos. Taip, amžius daro savo, o ir maža beliko muzikos, dėl kurios norisi kažkur toli trenktis.

Radikalių pokyčių jubiliejinio festivalio teritorijoje, rėmėjų gretose ir kioskelių siūlomų pramogų, prekių ir paslaugų asortimente neįvyko, tad visas dėmesys liko sutelktas į muziką, kurios palikimas manyje liko toks: Toliau skaityti flashback: POSITIVUS 2016 @ liepos 15-17, Salacgrīva →

prePOSITIVUS 2016: mažesnėmis raidėmis parašyti vardai

G. tradiciškai ruošiasi Positivus festivaliui ir skaito tai, kas parašyta mažesnėmis raidelėmis. Taip, jaunimui ELLIE GOULDING, JOHN NEWMAN, GRIMES turėtų būti pažįstami, kaip ir vyresnio amžiaus piliečiui – AIR ir IGGY POP, tačiau jeigu ne kasdien draugauji su muzika, kai kurie mažiau reklamuojami vardai gali nieko nesakyti ir jų pasirodymo metu gali nuspręsti verčiau sukrimsti kebabą. Kad taip neatsitiktų, baksnoju pirštu į 10 atlikėjų, kurių pats jubiliejiniame festivalyje norėčiau nepraleisti.

unnamed

Visų pirma – RICHARD HAWLEY, Toliau skaityti prePOSITIVUS 2016: mažesnėmis raidėmis parašyti vardai →

SOLEY @ Loftas 2016-05-26

Vasaros pradžioje užderėjo Vilniuje Islandijos garsų. Soley (Sóley Stefánsdóttir) muzika gali asocijuotis su muzikinės dėžutės garsais ir juodo porceliano figūrėlėm, išlendančiom vos atidarius dėžutės dangtelį bei pradedančiom lėtai šokti kampuotais judesiais. Buvo įdomu, kaip muzika, apipinta pasakų, sekamų mus įbauginti garsais, klausysis Vilniuje. Ko gero, labiausiai maloniai nustebinusi koncerto dalis buvo ne skambėjusi muzika ar jos atlikimas, o netikėtai šmaikšti Soley ir jos paprastas ir nuoširdus bendravimas.

Toliau skaityti SOLEY @ Loftas 2016-05-26 →

SOLO ANSAMBLIS – Roboxai [2016]

Solo ansamblis – internetai sako, jog tai aktorių ketveriukė, ėmusis ne kokios dainuojamosios poezijos, o poetiškos elektronikos. Patys atlikėjai įsivardija savo stilių vieno gerbėjo išmestu emociniu „sad dance”, kas iš esmės nieko nereiškia, nes šokti (kad ir liūdnai) galima pagal bet kokio stiliaus muziką. Svarbu išlaikyti rimtį veide. O šypsena klausant debiutinio „Ansamblio” albumo „Roboxai” nekyla, nors ir kojos pačios nesikiloja.

Tamsios atmosferos gotiškai post-punk‘iška elektronika, menanti 80-ųjų synth/new wave bangas, kaip instrumentinis fonas didelės euforijos nesukėlė, kaip ir niekuo neypatingas, vietomis be reikalo kompiuterizuotas vokalas, tačiau lietuviškoje scenoje tokios muzikos trūksta. Sakyčiau, kažkur devintojo dešimtmečio viduryje sulig D.A.17 vėlesne kūryba toks garsas mūsų sceną apleido ir nesugrįžo iki Solo ansamblio. Toliau skaityti SOLO ANSAMBLIS – Roboxai [2016] →