Farerų salos – tarp Škotijos, kalnuotosios Norge ir dabar taip visų masiškai pamėgtos Islandijos. Iš ten atvykusi dainininkė Eivør atnešė gaivų brizą, koks būna tik prie jūros, bei su kaupu atseikėjo svajingų minkštų miglų. Koncertas paliko švelnaus ir specifinio, jodo prisodrinto oro įspūdį.
Eivør Pálsdóttir kūrybos dainos rodos, viena į kitą panašios, plaukiančios lyg per vandens paviršių. Išskirtinis ir vertas atskiro dėmesio yra Eivør vokalas, kuris, mano nuomone, kai kuriuose įrašuose pernelyg nutildytas ir iš dalies praranda savo specifiškumą. Koncerte jos aukštos natos protarpiais sukėlė mintis, apie balsu sudaužomas taures. Ne veltui ji vis protarpiais atsitraukdavo nuo mikrofono, just in case garso operatorius nesuspėtų sumažinti vokalo mikrofono garso tinkamu momentu. Pasidomėjus paaiškėjo, kad Eivør turi klasikinio vokalo išsilavinimą – štai kur šis vokalo meistriškumas pakastas. Toliau skaityti EIVØR @ šv. Kotrynos bažnyčia 2016-05-15
Stars come to me and speak
Estai šaunuoliai. Jie jau skamba kaip šimtaprocentiniai skandinavai, Nors She Bit Her Lip, kolektyvas iš Tartu, muzikine puse primena airių God Is An Astronaut kuriamą atmosferą, tačiau estų skambesyje yra daug to skandinaviško, per skaidraus ledo stiklą sklindančio šalčio, kuriamo iš svajingo shoegaze.
Dešimtmetį grojantys norvegai buvo į ausiratį patekę ir anksčiau, bet didelio įspūdžio anksčiau nepaliko. Ant jų buvo užvedęs Erlend Øye, kuris prodiusavo du prieš tai buvusius Kakkmaddafakka albumus. Dabar savo klausymo archyve randu tik trejetą takelių iš grupės 2013-ųjų albumo „Six Months Is a Long Time”, bet šiandien juos norisi ištrinti ir pasilikti tik visą šiųmetį albumą „KMF”.