Temos Archyvai: Muzika

G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

Taigis, pristatau dar keletą praeitų metų popsiškosios muzikos albumų užvadinimu „geriausieji“. Kodėl mano geriausieji tokie labai jau visi saldūs, romantiški, popsiški ir tik šiek tiek indie, mažai rock, visiškai be metal? Ogi tokie buvo man 2009-ieji. Tokia ir muzika. Grožėkimės pagal abėcėlę:

Au Revoir Simone – Still Night, Still Light

Žinot, kai klausau patinkančios muzikos, ji veik visada būna darni. Ta prasme, man turi derėti muzika ir žodžiai, turi papildyti vienas kitą. Au Revoir Simone trečiasis albumas „Still Night, Still Light“ yra puikus to pavyzdys elektroniniame indie pop žanre. Tai, kas primena gražiausius Frou Frou, Ladytron, Camera Obscura momentus, kuriuos su kompiuteriniais vargonėliais galima be baimės leisti po bažnyčios skliautais. Taip, albumas kiek vienodas ir į pabaigą vietomis prailgsta, bet „Shadows“ ir „Another Likely Story“ yra grožio etalonas. Toliau skaityti G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca] →

Italijos džiazą Artscape programoje pristatys vienas sėkmingiausių Europos džiazo duetų + kvietimas 2.

Sausio 12 d. 19.00 val. šv. Kotrynos bažnyčioje Italijos džiazą Artscape programoje pristatys vienu sėkmingiausių vadinamas Europos džiazo duetų. Nori laimėti kvietimą? Skaityk toliau… Nori sužinoti, kodėl verta? Irgi skaityk.

Gianluigi Trovesi – Gianni Coscia (Italija)
Gianluigi Trovesi – piccolo, alto clarinets
Gianni Coscia – accordion

Italijos džiazą Artscape programoje pristatys neįprastas duetas. Vienas iškiliausių šios šalies džiazo muzikų – saksofonininkas ir klarnetininkas Gianluigi Trovesi savą muzikos viziją plėtos su akordeonininku Gianni Coscia. Išradingas, emocionalus ir provokatyvus duetas kuria virtuozišką, klasifikacijoms nepaklūstančią muziką, prisodrintą įvairiausių įtakų – nuo džiazo šaknų ir klasikos iki populiariosios bei liaudies muzikos. Toliau skaityti Italijos džiazą Artscape programoje pristatys vienas sėkmingiausių Europos džiazo duetų + kvietimas 2. →

Muzikinė utopija „ZUIKIS PLEIBOJUS” @ Lietuvos rusų dramos teatras, 2009-12-17

Muzikinės utopijos „Zuikis Pleibojus“ pristatymas Lietuvos rusų dramos teatre jau įvyko. Taip legendinė „Antis“ ruošiasi paminėti savo 25 metų jubiliejų, kuris, matyt, iš tikrųjų bus tik kitąmet, gi „Anties“ pradžia buvo 1985-aisiais.

„Zuikis Pleibojus“ turi savyje muzikos, kiek mažiau aptikau utopijos, nors akivaizdu, kad užmojo būta didžiulio. Į dviejų valandų vyksmą su pertrauka sumiksuota gyvai atliekama muzika ir teatro elementai (režisierius Jonas Vaitkus), aplipinti šiuolaikinio meno blizgučiais – vaizdo projekcijomis, erdviniu garsu iš įrašo ir Sandros Striaukaitės žavingais kostiumais. Matyti, kad į projektą sumerkta daugybė pinigų ir pastangų.

Kiek sudėtinga teigti, kad viskas buvo silpnoka, vidutiniška ar labai stipru. Utopijoje neišgirsite nei vieno senojo „Anties“ kūrinio, visos kompozicijos specialiai sukurtos „Zuikiui Pleibojui“, tad be per radijo stotis leidžiamos „Aš pasitaisysiu“ nežinojau ko tikėtis ir laukti. Ir nors pirmas įspūdis lieka daugiau kritiškas Toliau skaityti Muzikinė utopija „ZUIKIS PLEIBOJUS” @ Lietuvos rusų dramos teatras, 2009-12-17 →

Karolis Buržinskas – RECCA [2009].

Mes su Karoliu (aka The Boys Cult) nuolat bendraujame, jeigu galima taip pasakyt… Pamenu prieš gerą pusmetį (ar ne?) pagautas euforijos atsiuntė tai, kas dabar yra jo pirmoji muzikinė pasaka-istorija trijų tokių pasakų-istorijų lentynoje – „Aušra”. Dar nespėjus (nemokamai) albumu pasidalint su skaitytojais, Karolis kažką burbtelėjo apie neįvertintus menininkus ir paprašė nuorodos nedėti.

Dabar gi (tiesos labui reikia prisipažinti, kad albumas internete jau nuo spalio), Karolis Buržinskas iš tiesų dovanoja savo sci-fi pasaką RECCA (aka „pasaka nr.3”), o prie jos dar prilipdo ir mini pasaką „Pūkelis” (aka „pasaka nr.2”). Maža to, žada, kad Kalėdoms G. skaitytojams padovanos ir „Aušra” – brangiausią savo kūrinį.

Pasakos? Apie ką aš čia? Pasistengsiu trumpai ir paliksiu jus su muzika… Toliau skaityti Karolis Buržinskas – RECCA [2009]. →

Dainuojamosios poezijos svetainė pristato: Vytautas V. Landsbergis ir Stefano Cobello (gruodžio 16 d.) + pakvietimas2.

Žmonės sako, kad, tas, kuris neturi Kalėdų širdyje, niekada jų neras ir po Kalėdų eglute, todėl “Dainuojamosios poezijos palėpė” kviečia susišildyti vienas kito gerumu ir įleisti širdin šventės laukimą jau gruodžio 16 d. 19 val. Kauno valstybiniame dramos teatre, Parketinėje salėje, kartu su Vytautu V. Landsbergiu ir Stefano Cobello.

Toliau skaityti Dainuojamosios poezijos svetainė pristato: Vytautas V. Landsbergis ir Stefano Cobello (gruodžio 16 d.) + pakvietimas2. →

Aufgang – Aufgang [2009, Infiné]

картинка, оставленная пользователемNeseniai g-taške skaitėme apie „Whitetree“ projektą. Autorius taikliai pastebėjo: „Dar vienas gražiausias šių metų albumas.“ Aš norėčiau pristatyti nieko nenusileidžiančią dar vieną pianino, mušamųjų ir elektronikos sintezę: tai trio iš Prancūzijos „Aufgang“. Francesco Tristano, prancūzų modernistas, pianino virtuozas, išleidęs ne vieną studijinį albumą nuostabios pianino pasakos, aplink save sutelkęs tikrai ne kuklų gerbėjų ratą visame pasaulyje. Kiti du „Aufgang“ nariai – Rami Khalifé (antras pianinas) ir Aymeric Westrich (mušamieji, elektronika) – kartu su Tristano studijavo vienoje prestižiškiausių pasaulyje -Juilliard  konservatorijoje.

Elektronikos ir klasikinės muzikos „bendradarbiavimo“ pavyzdžių muzikiniame pasaulyje rasime ne vieną: tai švedas David Wenngren‘as (Geriau žinomas kaip „Library Tapes“), kiek niūresnės kito švedo Tommy Jansen‘o („Elegi“) muzikinės dėlionės, Alva Noto bei Ryuichi Sakamoto duetas ir daugelis kitų. Tačiau „Aufgang“ albumo žaismingumas, pianino skambėjimo štrichai daro jį ypatingu. Jei „Whitetree“ darbą galime talpinti į „ramaus vakaro muzikos“ rėmus, tai „Aufgang“ – priešingai. Du pianinai čia trenkia milžiniška jėga, o mušamieji ir elektronikos garsai prideda albumui greitą ir energingą ritmą. Vienintelis lėtas kūrinys albume (galime vadinti išimtimi) – Prélude du passé“. Tačiau kiti likę aštuoni – kupini aštraus pianino skambesio (tipiškas Tristano kūrybos braižas), kuris kartu su techno stilių primenančiais elektroniniais ritmais bei mušamaisiais daro albumą labai gyvu. Toliau skaityti Aufgang – Aufgang [2009, Infiné] →