Temos Archyvai: Muzika

Dviejų gitarų pokalbis ir fleitos melodija + kvietimas į koncertą Kaune

Lapkričio 26 d., 19 val. VDU koncertų salėje į klausytojų širdis pasibels trys scenos profesionalai – Kostas Smoriginas, Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis. Akustinės muzikos gerbėjams puikiai pažįstami atlikėjai žiūrovus džiugins ir naujais kūriniais, ir senomis, klausytojų pamėgtomis dainomis, kurios atliekamos šio subtilaus ir išraiškingo muzikantų trio kiekvienąkart suskamba vis kitaip.

K.Smoriginas –  menininkas, pelnęs pripažinimą visose savo kūrybinės veiklos srityse, savo gerbėjus žavintis įspūdingais vaidmenimis teatre ir kine, sėkminga režisūra ir neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi tapusiomis dainomis.  O. Ditkovskis  – dainuojantis aktorius, dažnas bardų festivalių dalyvis ir vienas mylimiausių šio žanro atlikėjų, kurio dainos neretai atsiduria ir kitų atlikėjų repertuare. Du garsūs aktoriai ir bardai, muzikavę kartu itin didelio populiarumo sulaukusioje grupėje „Aktorių trio“ dabar koncertuose pasirodo su  emocionalia ir žaisminga unikalaus stiliaus atlikėja Neda Malūnavičiūte. Neda – viena ryškiausių improvizuojančių vokalisčių Lietuvoje, nuolat pasirodo džiazo festivaliuose ir popscenoje bei  laisvai jaučiasi bet kokiame muzikiniame kontekste.

Dviejų charizmatiškų  aktorių balsų bei spalvingo moteriško Nedos vokalo derinys koncertuose kuria neužmirštamas istorijas, o į muzikinį  dviejų gitarų pokalbį įsiterpia skaidri ir virtuoziška fleitos melodija. Šiuos skirtingus, savitas muzikavimo manieras turinčius menininkus vienija nuoširdi meilė muzikai ir prasmingiems tekstams bei atviras, šiltas ryšys su klausytojais. Pasak K. Smorigino, dainų tekstai ir muzika jam – dešimt Dievo įsakymų, pagal kuriuos gyvena, todėl  scenoje siekia atiduoti visą savo meilę ir energiją. Toliau skaityti Dviejų gitarų pokalbis ir fleitos melodija + kvietimas į koncertą Kaune →

Belgijos džiazą ArtScape programoje pristato kritikos ir publikos euforijos lydimas Jef Neve Trio + 2 kvietimai

Sklinda gandas, kad į lapkričio 25 dieną 19.00 val. Belgijos džiazą Artscape programoje pristatančio Jef Neve Trio koncertą beliko tik 20 bilietų, tad jeigu reikia daugiau negu vieno paskubėkit, o du asmenys po vieną kvietimą galės laimėti pas mus. Kaip? – įrašo pabaigoje. Taigi, Jef Neve Trio (Belgija)

Jef Neve – piano
Piet Verbist – double bass
Teun Verbruggen – drums

“Ypatinga”, “talentinga”, “geriausia, kas šiuo metu yra Europos džiazo scenose”, “jų koncertas prilygsta religiniam išgyvenimui”, – tokie epitetai lydi jau 6-erius metus gyvuojančio ir 4 albumus išleidusio Jef Neve Trio pasirodymus. Šis, Belgijos džiazą ArtScape programoje pristatantis kolektyvas pagal formatą – klasikinis fortepijoninis trio, pagal raišką – savita ir neįtikėtinai harmoninga, plačius stilistinius horizontus žvalgančių ir subtiliame savo stiliuje reflektuojančių muzikų grupė. Nuo jų pirmojo albumo “Blue Saga” (2003), žaibiškai tapusio bestseleriu, visus Jef Neve Trio darbus ir pasirodymus lydi kritikos ir publikos euforija, o pats trio užkariauja vis platesnę auditoriją visame pasaulyje. Toliau skaityti Belgijos džiazą ArtScape programoje pristato kritikos ir publikos euforijos lydimas Jef Neve Trio + 2 kvietimai →

kent – Röd [Sony Music Entertainment; 2009]

Toks ydingas snobiškumas ir negalėjimas atleisti piršto nuo mygtuko volume up verčia išsilieti keliais syvais klausant naujojo liubimčikų darbo „Röd“. Albumo viršelis piešia fatališką moterį ir kol kas kankinuosi su skaitmeniniu formatu – nežinau, ar šis diskas bus apipiltas raudona spalva, ar raudona figūruoja kūrinių tekstuose. Nejaučiu jokio raudonio, nebent purpurinį neoninių lazerių raižymą futuristinės diskotekos aikštelėje. Čia tokia asmeninė buka iliuzija, dar likusi nuo „Tillbaka till samtiden“ vis palydima sapno, kad kažkada kent gros kokioje intymioje Švedijos kabako scenoje, o aš dar blaivia galva suklupęs visu kūnu linguosiu į taktą.

Nuo šiandien toje diskotekoje galės groti ir „Röd“: nuo … iki… Toliau skaityti kent – Röd [Sony Music Entertainment; 2009] →

FOX BAT STRATEGY: A Tribute To Dave Jaurequi [David Lynch MC; 2009]

Apie šitą reikalą turėtų rašyti labiau sinefilai nei melomanai, ir tikiuosi, kad jie savo interpretacijomis dar pasidalins. David‘as Lynch‘as yra tas asmuo, kuris išgimdė šią auką, papuoštą keliais pavadinimais – David Lynch presents Fox Bat Strategy: A Tribute To Dave Jaurequi.

Jau senokai, tiksliau, kažkada po „Blue Velvet“ visokeriopo narstymo, pastebėjau, kad Lynch’as neapsiriboja kadrų įamžinimu, o mėgsta kišti nagus ir prie muzikos. Be to, kad įkūrė savo įrašų leidybos kompaniją „David Lynch MC“, vyriokas ir prodiusuoja, ir muzikuoja ir kuria tekstus. Būtent pagal Lyncho tekstus dar 1994-aisias, pasitelkus jau amžinatilsį gitaristą David Jaurequi (1955-2006), kurio atminimui ir dedikuojamas albumas, bei dar kelis muzikantus, buvo įrašyti septyni kūriniai.

Toliau skaityti FOX BAT STRATEGY: A Tribute To Dave Jaurequi [David Lynch MC; 2009] →

GM klubas pristato: bliuzas iš Malio – Vieux Farka Toure (lapkričio 7 d., Kaunas) + kvietimas.

Pamenu, kad pirmas susidūrimas su a.a. Ali Farka Toure (Vieux tėvu) baigėsi pilna diskografija piratiniame formate (tai buvo prieš gerą dešimtmetį, atsiprašau). Ali muzikoje kerėjo tradicinės Malio muzikos ir bliuzo mišinys. Be galo hipnotizuojantis ir gražus. Vieux kūryboje įtakų bei stilių maišymo nepalyginamai daugiau, bet dvasia išlieka ta pati. Čia belieka pavydėti kauniečiams lapkričio 7d. Kaune, klube “Nautilus” sulauksiantiems Vieux Farka Touré. Tai dar keli žodžiai apie Vieux ir klausimas, atsakę į kurį galėsit laimėti kvietimą į šį koncertą.

Vieux Farka Toure – legendinio Mali gitaristo Ali Farka Toure, apdovanoto Grammy, sūnus. Jis jau išėjo iš savo velionio tėvo šešėlio. Ali Farka Toure įrodė, kad bliuzo siela gali būti rasta Vakarų Afrikoje. Jo sūnus Vieux patraukia dėmesį dar radikalesne idėja, kad tos vakarų Saharos garsų šaknys gali būti išgirstos betkur – nuo džiazroko improvizacijų iki Jamaikos dub (muzikinis žanras kilęs iš regi). Toliau skaityti GM klubas pristato: bliuzas iš Malio – Vieux Farka Toure (lapkričio 7 d., Kaunas) + kvietimas. →

NOJUS – Nematomi [Aistian Music; 2009]

Kai nebeliko “Airijos”, atsirado Nojus, kuris štai išleido naują albumą, nors aš tebelaukiu kažkur girdėtų gandų, jog kažkada bus perleisti geriausi „Airijos“ gabalai. Bet gandai – į užmarštį, o dabartis grotuve leidžia albumą „Nematomi“ su dvylika naujų kūrinių.

Dubline gimęs darbas perdėm nestebina, bet džiugina, kad emigracija neįsiėdė į smegenis ant tiek, kad Nojus pradėtų eilės kurti angliškai.

„Šis albumas – tai visos grupės kūrybinis darbas. Ritmika rūpinosi ir būgnų partijas kūrė Asta Milerienė, bosines linijas vystė Vidmantas Galeckas, saksofono ir akordeono melodijas piešė Lorenas Bučius, man tereikėjo visa tai sudėlioti į savo vietas, nesugadinti ir pagražinti gitarų garsais bei solo išpuoliais, pasidalinti mintimis, virtusiomis žodžiais ir dainomis, kurios kiekviena gyvena savo gyvenimą ir pasakoja savo istoriją.“ – taip  gražiai pasakoja apie albumą pats Nojus, tačiau ne viskas taip gražu. Toliau skaityti NOJUS – Nematomi [Aistian Music; 2009] →

POLLY SCATTERGOOD – Polly Scattergood [Mute Records; 2009]

Gana senokas reikalas: dar kovo pradžioje išleistas ir gerokai nuklausytas debiutinis Polly Scattergood albumas neįmantriu vardiniu pavadinimu „Polly Scattergood“. Netempia šis albumas iki aukščiausios kartelės, nenusirita ir iki vidutiniško, bet šis darbas tikrai daug žadantis ir vietomis pragysta tokiomis gaidomis, kad tik laikykis.

Polly Scattergood vokale telpa labai daug: Lily Allen, Kate Bush, Tori Amos, Bjork ir dar keliolika žinomų moteriškų žvaigždžių atskambių, bet, būtent, tas panašumas tai į vieną, tai į kitą duoda minusą – taip ji praranda savitumą, kuris prieš dešimt penkiolika metų, manau, būtų sutinkamas su daugiau liaupsių. Dabar klausai ir sakai sau „o čia varo kaip ta”. Toliau skaityti POLLY SCATTERGOOD – Polly Scattergood [Mute Records; 2009] →

Pearl Jam – Backspacer [2009, Monkeywrench Records]

Dar ir dabar, su dideliu pasigėrėjimu žiuriu Pearl Jam koncertą „Pinkpop“ festivalyje 1992 metais, kuriame šie vyrukai, scenoje kartais elgdamiesi kaip tikri bepročiai (žinoma, gerąja prasme), su didele energija atlieka savo pačius seniausius kūrinius; kuriame grupės vokalistas Eddie Vedder‘is nuo filmavimo kameros stovo iš velnias žino kokio aukščio neria tiesiai į minią; kuriame Pearl Jam – dar neseniai prasimušusi „grunge“ grupė iš Sietlo, 1991 metais savo debiutiniu albumu „Ten“, pardavimų skaičiumi įstengusi aplenkti Nirvana šedevrą „Nevermind“, ir taip užsitikrinusi pasaulinę šlovę. Ir taip jau beveik 20 metų. Nuo minėto „Pinkpop“ koncerto laikų iki dabar nemažai kas pasikeitė: „PJ“ išleido visą eilę albumų, sulaukusių dažniausiai teigiamų vertinimų, grupė išgyveno ne vieną savo kūrybos periodų (kas atsispindi albumuose), pelnė milžinišką šlovę pasauliniu mastu (antrojo albumo „Vs“. jau per pirmąją savaitę po išleidimo buvo parduotos 950378 kopijos visame pasaulyje), įtakojo ne vieną roko grupę ir spėjo tris kartus pakeisti savo būgnininką. Galų gale ir „grunge“ stiliaus nebeliko. Šįmet jie sugrįžta su savo devintuoju albumu – „Backspacer“, kuris nors ir yra pats trumpiausias (bendra albumo trukmė – 36 minutės), tačiau manau – vienas brandžiausių grupės darbų. Toliau skaityti Pearl Jam – Backspacer [2009, Monkeywrench Records] →