Iki albumo „+370 (Goal Of Science)“ pasirodymo Jurgos naujos dainos, girdėtos koncertuose, leido manyti, kad kitas (dabar jau šis) albumas bus greičiausiai skirtas užsienio rinkai ir skambės daugiau angliškai nei gimtąja kalba. Smagu, kad šis spėjimas nepasitvirtino, nors ir nebuvo visiškai klaidingas: lietuviškos ir angliškos kūrybos santykis – pusė ant pusės, lietuviškų dainų tekstai albumo knygutėje pateikiami ir angliškai, albumo pavadinimas angliškas. Lyg užšifruotas teigimas – „mano dainos gali skambėti ir angliškai”. Tai gal reikėjo daryt dvi albumo versijas, lietuvišką ir anglišką?
Nemaža reklaminė kampanija jau paviešino, kad albumas atspausdintas ant perdirbto popieriaus, nuotraukoms daryti naudotas termovizorius ir prekyboje pasirodė anksčiau skelbto laiko, tik neaišku, ar tikrai dėl didelio susidomėjimo, ar dėl to, kad anksčiau skelbto prekybos laiko albumas nutekėjo internetan – visgi tai reiškia, kad susidomėjimas tikrai buvo, nes su lietuviška produkcija tai retai nutinka. Dar kelios pikantiškos žinios: pirmos ir paskutinės dainos žodžius galima rasti tik įdėjus diską į cd-rom‘ą, bet ir tai pateiktus užšifruotais abėcėlės simboliais. Jeigu kas nepatingėjo dešifruoti, pasidalinkit tais tekstais. Toliau skaityti Jurga: albumas „+37° (Goal of Science)“ ir pristatymo koncertas.

Manyčiau, šauniai prasidėjo VILNIUSJAZZ 2009. Negaliu sakyti„patiko“ apie pačią pirmąją rinktinę „Theory garden” po to, kai pabandysiu dabar apibūdinti jų koncertą, bet pasitenkinkime tuo, jog buvo „naudingi“. Todėl, kad darbinės savaitės pabaiga ir jeigu neužsnūdo raitydamas lyrinius ritmus indonezietis būgnininkas Elfa Zulhamas, tai aš – taip. Nenutrūkstant sąmonės filmui, gerai pailsėjau ir pasiruošiau tolimesniems įspūdžiams kokį pusvalandžiuką. Reikalas tas, jog abiejų grupės lyderių saksafonininkų Kęstučio Vaiginio ir Deniso Pashkevičiaus duetiniai liurlinimai davė peno snauduliui. Ir jeigu tai palaikysite trūkumu, tai jis – ne tame monotoniškame lyrizme. Blogybė, jog grupė taip ir nesuprato, kad būtina auginti „nervą“, kabinti palaipsniui klausytoją, kad baigtųsi muzikavimas išeinant į pertrauką žiūrovams ne apsiblausus ir nepakylėtiems. Po kokių 40 minučių, kai saksafonai leido pasireikšti tik elektriniam pianinui, kontrabosui, būgnams, tapo kur kas smagiau, nes latvis pianistas ėmė kažkaip kiečiau akcentuotai groti, o elektropiano visuomet šauniai skamba, bet …saksofonai ilgai jiems reikštis neleido. Ir laimė tik, jog jų pasirodymą užbaigė gražaus tembro retai džiazo muzikoje naudojamas bosinis klarnetas. Šiaip grupė grojo baltiesiems būdingą džiazą – kruopščiai natose surašytas partijas. Ar tai džiazas? Mano nuomone, greičiau instrumentinė muzika. „Theory garden“ įrašai gerai tiktų foninei muzikai, kur polėkio azarto niekas neieško… 
“Fever Ray” manau nereikėtų pristatyti kaip naujieną. Albumas išleistas 2009 kovo mėnesį. Tačiau nuo tada šis grupės „The Knife” narės Karin Dreijer Andersson solo projektas nenustoja suktis mano grotuve. Todėl pamaniau, kodėl gi neatidavus „Fever Ray” duoklę ir neparašius apie jį čia? Taigi, tie kurie žino šį albumą gali negaišti brangaus laiko ir neskaityti, kam tai naujiena – susipažinkite.
Alister Spence – piano, samples;