Švediškas reikalas Les Big Byrd ir jų debiutinis ilgagrojis „They Worshipped Cats” nėra grynakraujis krautrokas, bet poveikį daro lyg dabar ant bangos esantys kosminiai Föllakzoid ar povandeniniai Wooden Sjips.
Rūgščios psichodelinės sintezuotos elektronikos sintezė liejasi nuo pat albumo pradžios („Indus Waves”, „Tinnitus Ætérnum”), bet greit, po parodymo, kaip šiandien turėtų skambėti Jean Michel Jarre („They Worshipped Cats”), prislopsta ir virsta į šiltą dainingą synthpopsą („Vi Borde Prata Men Det Är För Sent” ir moterišku vokalu paskaninta „Just One Time”), kuris iškrenta iš bendros albumo atmosferos, bet dėl kokybės ir išspinduliuojamo vasariškumo negali už tokius takelius pykti. Persiritęs į antrą pusę „They Worshipped Cats” vėl grįžta į kosmosą, atgauna tempą ir įrodo, kad tas 70ųjų space rock’inis albumo su Jėzumi, naikinančiu skraidančias lėkštes, viršelis yra labai į temą.
Pabandykit nuo šitų:
pirmas ir antras gabalas geri. Tinnitus Ætérnum – ypač. pažiūrėjus/išgirdus youtube iškart užkabino. bet, mano ausimis, daugiau tokio „kosmoso” albume nėra. o tas jų synthpop neveža. na bet ačiū ir už tiek, Ovidijau.
kur tau tik 1 ir 2. dar yra gerulis „Back To Bagarmossen” :)